Mane galima sutikti:

Vasaris: Jelgavos ledo skulptūrų festivalis// Klaipėdos šviesų festivalis// Birželis: Kroatija.

Kūtvėla atsako į Skaitytojų klausimus.


"Ar yra kameros Bernardinų sode?"- klausia nežinomas Skaitytojas. Nežinau, kam tokios informacijos reikia, bet atsakingai pareiškiu, kad taip, YRA.

Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Trečioji diena.

Sunday, February 7, 2016

Šiandien buvo viena visiškai be reikalingai iššvaistyta diena. Šeštadienį buvau suplanavusi išvyką į Timna parką, dar žinomą kaip karaliaus Saliamono kasyklos. Bet mano hostelio registratūros ponia niekaip manęs negalėjo niekam parduoti- tokie turai vyksta esant bent dviems žmonėms, ir per dvi paras, kurias jau praleidau Eilate, tas antras žmogus taip ir neatsirado. Man susidarė toks vaizdas, kad į Timna parką veža dvi agentūros, jos turi vieną džipą ir niekaip jo nepasidalija. Paskutinis lašas buvo kiekvieną dieną pasakojama nauja informacija- supratau, kad jie arba laukia didelės grupės, arba nedirba iš viso. Mano paskutinė viltis buvo turizmo informacijos centras, kuris šabo dieną, žinoma, ilsėjosi. Juk čia kurortas! Po šios kelionės man susidarė įspūdis, kad Eilate prekeiviai neapgaudinėja, bet apgaudinėja, t.y. jie parduos tau tai, ko nori, bet tik didesnį, t.y. brangesnį. Taip ir su lankytinomis vietomis-kuo labiau reklamuoja, tuo labiau tikėtinas nusivylimas.

Pirmasis šios dienos nusivylimas buvo Koralinis rezervatas (Coral Reef Reserve). Reklama suokia saldžiai, kad Eilato koralinis rifas yra gerai žinomas visame pasaulyje. Jis yra išsidėstęs paraleliai Eilato įlankai apie 1200 metrų. Tai yra šiauriausias koralinis rifas pasaulyje ir vienintelis toks Izraelyje. Ši ekosistema yra sudėtinga ir subtili, visiškai priklausoma nuo ekologijos balanso. Įėjimo mokestis 35 NIS. Kai atvažiavau turistams tikrai patogiu autobusu Nr. 15 iki Koralinio rezervato, man praėjo visas noras ten apsilankyti. Vietovė, kaip jau įprasta čia, priminė šabakštyną, o į dialogą įsileidęs apšepęs apsaugininkas ir bilietų pardavėjas neatrodė labai svetingi. Pažiūrėjau pro tvoros plyšiuką- jūra kaip jūra, paplūdimys kaip paplūdimys, koralus tai kaip ir mačiau povandeninėje observatorijoje...Taip ir numojau ranka.

Eilato žemėlapyje buvau aptikusi iki tol nežinotą ornitologinį centrą. Sulaukiau autobuso, išlipau prie Ice Mall (prekybos centras su ledo aikštele, kaip mūsų Akropolis), pasistiprinau McDonalde (Dieve, kaip aš pasiilgau Madrido ir jo kepinių rytais), ir tada patraukiau to ornitologinio centro ieškoti. Oficialiai jis vadinasi International Birding and Research Center in Eilat, kuris buvo įkurtas pagelbėti per Eilatą dukart metuose migruojantiems paukščiams. Projektas, giriasi reklaminė proklamacija, laimėjo ne vieną apdovanojimą. Parke yra keli pažintiniai takai ir regyklos, čia galima pastebėti daug paukščių ir šiaip laukinių gyvūnų. Dirba visus metus, lankymas nemokamas.

P1500279
Datulių plantacija.




P1500281
Žemėlapyje tas ornitologinis centras yra nupieštas ten, kur pasibaigia datulių plantacijos. Tik, kaip paaiškėjo, dailininkas buvo nekoks...


Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Antroji diena.

Friday, February 5, 2016

Šiandien reikėjo būti efektyviai, nes šabo pradžia nusimatė apie 15.00 val., ir maždaug tuo metu nustoja kursuoti visuomeninis transportas. Tai gana keista, nes beveik visos lankytinos vietos dirba iki 17.00 val., bet čia pagal saulę orientuotinas dalykas.


P1500090
Eilato autobusas Nr.15 važiuoja palei daug lankytinų vietų.
Autobusų tvarkaraščiai stotelėse pateikiami labai keistai- duodamas išvažiavimo iš pirmos ir paskutinės stotelės laikai. Pavyzdžiui, jūs žinosite, kad autobusas Nr. 15 iš centrinės autobusų stoties išvažiuoja kas valandą 00 min., o iš paskutinės stotelės Taba sienos kirtimo punkte su Egiptu, kažkodėl tapęs Nr. 16., išvažiuoja kas valandą 40 min. O kada jau jis konkrečiai bus toje stotelėje, kur jūs dabar laukiate, niekam, išskyrus jus patį, neįdomu ir žinoti nereikalinga, burkite iš kavos tirščių. Kurį laiką buvo keblumų su mano Rav Kav Card, nes jinai įvesta tik nuo šių metų sausio, todėl net patys vairuotojai nelabai žinojo ką ten su ja reikia daryti, bet paskui aš jau jiems pasakydavau.


Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Pirmoji diena.

Thursday, February 4, 2016

Kai prieš bene gerą pusmetį Ryanair paleido pirmus bilietus į Eilatą Izraelyje, pasičiupau sau skrydį sausio pabaigai. Pasidaviau masinei psichozei, galima sakyti. Tada atsiverčiau žemėlapį ir pasižiūrėjau, kur tas Eilatas yra, ir man nutirpo kojos. Tačiau siena su Jordanija buvo Eilate, ir mintis aplankyti Petrą ir kitas žymias Jordanijos vietas labai viliojo. Netgi pažiūrėjau filmą "Marsietis", kuris buvo filmuotas Jordanijoje, o šiuo metu skaitau ir knygą originalo kalba. Tačiau politinė situacija regione blogėjo ir galiausiai įvyko tai, apie ką visi ilgą laiką kalbėjo tik puse lūpų- Jordanija įvedė išankstines vizas turistams, o Baltijos šalys yra priskirtos Jordanijos konsulatui Hagoje. Tiesa, lygtais vizos vis dėlto nereikia įsigijusiems "Jordan Pass" turistinę kortelę, o akredituotos Izraelio kelionių agentūros gali gauti turistams vizas Eilato/Aravos sienos kirtimo punkte. Kol svarsčiau ką daryti, kelionės laikas artėjo, o aiškumo taip ir nebuvo- jokia oficiali institucija Jordanijoje į mano laiškus neatsakinėjo. Tai aš ir pagalvojau, kad taip jiems tų turistų ir reikia, aš palauksiu, kol atšauks vizų režimą, nes šita nesąmonė ilgai tęstis negali. Labai daug lankytojų rinkosi vienos dienos keliones iš Eilato į Petrą, kur ir taip mokėjo absurdiškus sienos kirtimo mokesčius Izraelio pusėje, todėl  prisidėjęs vizos klausimas dar labiau pabrangins tokias vienadienes išvykas (man vietinės agentūros Eilate pasiūlyta vienos dienos ekskursijos į Petrą kaina buvo 230 EUR žmogui).

Tačiau apsisprendus likti Eilate iškilo kita problema- nakvynės paieškos kurortiniame mieste. Izraelis ir šiaip nėra pigi šalis, o savaitė Eilato viešbutyje kainuoja 500-700 EUR ir daugiau. Jordanijos privalumas buvo prieinamos viešbučių kainos. Pagaliau man pavyko rasti biudžetinį variantą-apsistojau "Arava Hostel", 7 naktys už 123 EUR, be pusryčių, bendrame moterų kambaryje, o mano visos kelionės biudžetas buvo 500 EUR. Nors Izraelio perlu vadinamas Eilatas neturi geros reputacijos turistų tarpe, nes iš esmės tai tokia didelė Palanga, kurioje yra promenada prie jūros, daug viešbučių, bet pats pažintinis turizmas išplėtotas menkai, kai pradėjau rinkti medžiagą savo pažintinei programai maloniai nustebau, kad vis dėlto Eilate yra kuo užsiimti, įdėjus šiek tiek pastangų. Aš rinkau medžiagą, o mano piniginė raudojo pasikūkčiodama.


P1500262
Kūtvėla lankosi Eilate, Izraelyje.

Žygis po Šamo Baisūno valdas Asvejos regioniniame parke.

Tuesday, January 19, 2016

"Tu esi žygio galva, tu ir galvok",- pasakiau aš Pauliui, kai jis manęs teiravosi dėl žygio maršruto, o mintyse sau pridūriau: "O jau iš paskos eiti aš mokėsiu". Garsiai to pasakyti nedrįsau, nes už įžūlumą dar paliktų kur ant užšalusio ežero ledo tiesiogine prasme, ir sudorotų mane tas baisusis Asvejos šamas. Žygio dalyvių skaičius keitėsi kelis kartus, todėl net išvažiavimo rytą nežinojau tiksliai kiek mūsų bus. Dubingiuose dar nebuvau lankiusis dėl sudėtingo jų pasiekimo autobusais, tai iš laimės net iki lubų pašokau kai Paulius pasakė, kad tą dieną mus pasitiks Asvejos regioninio parko lankytojų centro darbuotoja ir palydės- šiaip sekmadienį šis centras nedirba, todėl tokia iniciatyva atėmė iš manęs malonumą paniurzgėti apie neigiamą požiūrį į turizmą Lietuvoje. Žygio rytas man buvo dar ir liūdnas, nes išvakarėse į amžinus saulėgrąžų plotus iškeliavo mano mylimas žiurkėnas Cepelinas.

Į Dubingius atriedėjome labai greitai, tai turėjome progos pakalbėti ir apie kojų apšiltinimo žygiuose subtilybes. Gerai padariau, kad profilaktiškai pleistru apsiklijavau kulnus, nes šiandien teko per sniegą klampoti apie 20 km. Ta proga, kad važiuojame į kunigaikščių Radvilų miestą, tai net naujas vilnones kojines užsimoviau, kad gėdos neapturėčiau.

P1490811
Kojų apšiltinimo priemonės. Mamos dovana Kalėdoms.


P1490812
Kūtvėla lankosi Asvejos regioniniame parke.

P1490813
Asvejos regioninio parko lankytojų centras.
Dubingių landšaftinis draustinis buvo įkurtas 1960 m., o jo pagrindu 1992 m. buvo įkurtas Asvejos regioninis parkas. Asveja yra ilgiausias, trečias pagal gilumą, ir vienas vaizdingiausių Lietuvos ežerų. Pagrindinis urbanistinis Asvejos regioninio parko vienetas yra Dubingių miestelis. Čia, gatvių sankryžoje, netoli bažnyčios, ilguoju fasadu į pagrindinę aikštę jau antras šimtmetis stovi smuklė. Tiesa, smukle nelabai ir pavadinsi, ji labiau atitiko užvažiuojamųjų namų paskirtį. 1842 m. ją keliautojams pastatė grafas Boleslovas Tiškevičius, o šiandien ji yra saugoma kaip architektūros paveldas. Čia dabar yra įsikūręs Asvejos regioninio parko lankytojų centras. Kadangi buvome anksčiau nei tarėmės, nusprendėme kiek pasidairyti aplinkui savarankiškai.


Kada laidosime Lietuvos turizmą?

Monday, January 11, 2016

Kai pernai pasikeitė Turizmo departamento direktorė, tikėjausi pokyčių į gerąją pusę ir Lietuvos turizmo strategijoje. Kurį laiką buvo tylu ramu, bet žmogus užėmė naujas pareigas, reikia duoti laiko kojas sušilti.  Tačiau akivaizdu, kad, paskutinėmis naujienomis remiantis, mūsų Turizmo departamento direktorė užsiima kažkokiu pijaru, tenebūna ant pykčio pasakyta. Štai prasidėjo pasiruošimas kasmetiniams turizmo atlaidams- Adventur turizmo parodai- ir informaciniai portalai mirga marga pasakojimais, kaip Paroda „Adventur“ kvies atrasti pasaulio ir Lietuvos miestus bei miestelius. "Įdomu, išmoninga ir netgi madinga rinktis savaitgalio kelionę po gimtinės miestus, o ne pirkti bilietą į Paryžių ar Barseloną“, – sako vieno iš parodos organizatorių, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vadovė Jurgita Kazlauskienė."- rašo informacinis portalas 15min.

Ilgą laiką negalėjau nieko į tai atsakyti, nes kvatojausi taip, kad lūžo ne mažiau kaip du šonkauliai, o kai atsipeikėjau, ponia Jurgita iš internetų jau viską buvo taip puikiai susumavusi, kad man beliko tik paprašyti jos leidimo ją cituoti. Kūtvėla saugo savo informacinių šaltinių konfidencialumą, todėl asmeninė informacija užtušuota.

lttravel
Mes džiaugiamės Lietuvos turizmo vystymo pasiekimais.

Aš neišmanau tokio interaktyvaus bausmės būdo, kaip kad siūlo ponia Jurgita iš internetų, bet jeigu jinai tuos vystytojus sumanytų nukryžiuoti, tai aš jai padavinėčiau vinis, tenebūna ant pykčio pasakyta.

Šiuo metu yra pateikiami tik 2015 m. pirmojo pusmečio turizmo statistikos skaičiai. Laisvalaikio, poilsio ir pramogų tikslais Lietuvoje keliavo 332,5 tūkst. vietinių turistų. Autobusais naudojosi 111,9 tūkst. vietinių turistų, o traukiniais naudojosi 18,3 tūkst. turistų. Abiem transporto priemonėms tai yra minuso ženklas, lyginant su 2014 m. pirmu pusmečiu- autobusų kelionių nuosmukis buvo 25,2 proc. traukinių kelionių nuosmukis buvo net 33,2 proc. Atsižvelgiant į tai, kokie nepatogūs yra autobusų ir traukinių grafikai (jeigu jie išvis yra) lankyti turizmo vietoves Lietuvoje, Paryžius ir Barselona iš karto pasidaro mieli širdžiai. O štai automobiliais 2015 m. pirmąjį pusmetį keliauta daugiausiai, juos pasirinko net 1042,9 tūkst. turistų, ir tai yra net 10,2 proc. augimas nuo 2014 m. pirmojo pusmečio. Ekologija tyliai rūko kamputyje.

Turbūt, pasakysite, neapsimoka vystyti turistinius maršrutus lietuviams Lietuvoje, tegul jie geriau važiuoja į Norvegiją silkėms uodegų skusti arba, anot gerai žinomo apžvalgininko A. Užkalnio, į Angliją, čikenams galvų sukinėti, juk mes galime prisikviesti vokiečių ir skandinavų? Neskubėkite! 2015 m. pirmojo pusmečio statistikos duomenimis, vietiniai turistai išleido 54,4 mln eurų. Vidutinės dienos išlaidos siekė 20,4 euro, o vienos kelionės vidutinės išlaidos sudarė apie 45,8 euro, kas sudaro 8,6 proc. augimą lyginant su 2014 m. pirmuoju pusmečiu. Vietinių vienadienių lankytojų skaičius Lietuvoje nuolatos auga, tokių turistų 2015 m. pirmąjį pusmetį buvo net 4873,8 tūkst. ir tai sudarė 2,6 proc. augimą lyginant su 2014 m. pirmuoju pusmečiu. Taigi, rinka yra, vietinis turizmas auga, atsigauna ir tvarkosi mūsų dvarai, miestai ir miesteliai, bet susisiekimas autobusais ir traukiniais tarp turistinių Lietuvos vietų išlieka tragiškas ir brangus. Bet juk svarbiausia, kad keliauti Lietuvoje yra "įdomu, išmoninga ir netgi madinga".

Komentaruose būtų malonu sulaukti pastebėjimų, koks lankytinas/turistinis objektas Lietuvoje Jus domina ir koks susisiekimas (autobusas ar traukinys) Jums būtų reikalingas. Mane asmeniškai domina dabar neegzistuojantis autobusas iš Klaipėdos iki Žemaitijos japoniško sodo.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Aštrivinaitė


Kalėdinė kelionė Panemuniais: nuo Raudondvario iki Panemunių pilies.

Tuesday, December 29, 2015

Kūčių išvakarėse išsiruošiau po Lietuvą pasibastyti, nes tiek laisvų dienų susidėjo, kad nesinorėjo be reikalo švaistyti laiką, anot gerai žinomo klasiko, "prie kakalio šilto" grožintis silkių paradu ant šventinio stalo. Ir taip galvojome su Aiste iš Keliauk.info, ir kitaip galvojome-nelabai turime kur pasukti tokiu oru, kai sniego nėra, o dangus pilkas ir lietingas. Kai kurias Lietuvos vietas "taupome" geram orui, kai švies saulė, čiurkš fontanai ir žydės sodai. Čia man toptelėjo mintis-o kodėl mums nepavažiavus gražiausiu Lietuvos keliu tituluojamu Panemunių keliu? Pirštu pavedžiojau po Lietuvos kelių atlasą ir sudėliojau tokį maršrutą: Raudondvaris-Vilkija-Seredžius-Belvederis-Raudonė-Vytėnai-Raudondvario cukrainė. Iki Kauno atvykau ankstyvu traukiniu, o ten jau laukė Aistė ir lietus, kurio oro prognozė visiškai nežadėjo.

P1490478
Vilniaus geležinkelio stoties Kalėdiniai papuošimai.


P1490483
Kūtvėlos kelioniniai aksesuarai: Totoro ir Ursulijus Lepečkojauskas (dešinėje).

Iš tolo Raudondvaryje keliautojo akį patraukia Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia. Tiksliai nėra žinoma, kada pirmoji bažnyčia Raudondvaryje buvo pastatyta. 1851 m. grafas Benediktas Tiškevičius paprašė vyskupą Motiejų Valančių Raudondvario filijai suteikti parapijos statusą. Tada ir atsirado viena gražiausių krašte mūrinių bažnyčių, o jos statyba rūpinosi italas architektas Cezaris Anikinis. Italų menininkų darbai puošė šią bažnyčią; prie jos amžiams ilsėjosi ir grafų Tiškevičių giminė. Pirmojo pasaulinio karo metais bažnyčia buvo susprogdinta Kauno tvirtovės komendanto įsakymu. Šią bažnyčią, kuri sutinka maldininkus šiandien, iš naujo žmonės pastatė iš parapijiečių aukų kunigo S. Irtmano iniciatyva. Po Antrojo pasaulinio karo nukentėjusios bažnyčios atnaujinimu vėlgi parapijiečių lėšomis rūpinosi kitas kunigas, Raudondvario klebonas  A. Rinkevičius. Ir Nepriklausomybės metais parapijiečių bei kunigų neapleidžiama, globojama bažnyčia buvo ne kartą tvarkoma. Bažnyčioje esantys grafienės Vandos Tiškevičienės ir sūnaus antkapiniai paminklai, sukurti italų meistro L. Pampalonio iš Kararos marmuro, grafui Benediktui Emanueliui Tiškevičiui kainavo du kartus brangiau, nei pačios bažnyčios statyba- savo šeimos narių mirtį grafas laikė Dievo bausme už savo nuodėmes.

P1490523
Raudondvario bažnyčia ankstyvą gruodžio rytą.
P1490512
Rytas dar ankstyvas, tebedega šviesos. 


P1490525
Trys Raudondvario kryžiai.

P1490511
Raudondvaryje yra paminklas J. Naujaliui, skirtas jo 125-ių metų gimimo jubiliejui. Autoriai: L. Žuklys, G. Baravykas. 
Naujalių šeima Raudondvaryje buvo ir didelė, ir maža tuo pačiu metu-iš keturiolikos gimusių vaikų, tik penki užaugo. Būsimasis kompozitorius Juozas buvo jauniausias vaikas šeimoje. Pastebėjęs gabaus, bet neturtingos šeimos vaiko gebėjimus, grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius parėmė Juozo Naujalio mokslus Varšuvos konservatorijoje. Juozas Naujalis yra laikomas profesionalios lietuvių muzikos pradininku, žymiausiu Lietuvos vargonininku. Juozas Naujalis buvo ir choro dirigentas, pirmojo lietuviško knygyno ir muzikos mokyklos Kaune steigėjas, pedagogas, pirmosios Lietuvoje Dainų šventės organizatorius.


Plonytė Kalėdinė girlianda tarp miesto papuošimo ir pajamų iš turizmo. Mintys metams baigiantis.

Monday, December 21, 2015

Tam, kas sugalvojo "Greetings from Vilnius" apšvietimą prie Vilniaus eglės reikia dabar pat duoti Nacionalinę kultūros ir meno premiją (o ne Vambzdžiams visokiems) ir jo/jos vardu pavadinti gatvę Vilniaus senamiestyje. Galime, kai norime, padaryti kai ką labai prasmingo, bet bėda ta, kad nenorime, tik garsiai orą be reikalo virpiname.

greet
Geriausia Vilniaus reklama nuo to laiko, kai Gediminas susapnavo Geležinį Vilką. 
Laimei, vilniečiuose dar liko rusenimas tos politinės tautos, kuri savo valdovui drįsdavo sušukti "Veto!", todėl Kalėdinį traukinuką atsikovojome. Kalėdų traukinuko buvo nuspręsta atsisakyti, nes išlaidos jam siekė 50,000 EUR, o pajamos už bilietus sudarė tik 26,000 EUR, skaičiuoja Nebėra traukinuko – nebeliko ir meilės Vilniui. Naudojantis tokia logika, reiktų Vilniuje panaikinti ir viešąjį transportą, nes jo išlaidos ir pajamos metų metais, ką ten metais-šimtmečiais, nesusiveda. Betgi viešasis transportas yra socialinė paslauga, todėl dotuojama iš biudžeto. O Kalėdinis traukinukas, vadinasi, verslas? Būtų juokinga, jeigu nebūtų liūdna, kai nematoma toliau savo nosies ir iš tokio dalyko bandoma daryti verslą. Tačiau ore pakvipo svilėsiais ir iškilo grėsmė einant į darbą susiremti su supermamų piketais prie Prezidentūros, Vilniaus savivaldybės ar Seimo, todėl vienas gerai žinomas internetinis portalas ir kitas pakankamai gerai žinomas bankas surėmė pečius ir padarė tai, dėl ko sutaupius nebūtų nei gatvės užlopytos, nei benamės katės pašertos, - grąžino vilniečiams Kalėdų traukinuką.

Bet trumparegiška politika be galo gaji. Ar pastebėjote, kaip prastai šiemet pasipuošęs Vilniaus senamiestis? Mūsų rykštė yra sezoniškumas, su kuriuo kovoti niekaip neišrandame priešnuodžio, nors jis Captain Obvious- šviesa. Kuom daugiau šviesos, instaliacijų, projekcijų, žibintų, žvakių, muzikos garsų...Ar žinote, kur turistai dabar Vilniuje eina fotografuotis? Ogi prie "Du broliai" parduotuvės Didžiojoje gatvėje. Sutemus nueikite iki jos ir suprasite, kodėl. Nejaukus šiemet Vilnius. Kol Vilnius taupo, kaimyninė Ryga smaginasi straipsnis išsiaiškino, kad galimai dėl to kaltas šiemet uždarytas Miesto estetikos skyrius Vilniaus savivaldybėje. Pajutęs kraujo skonį verslo nišą, agresyvios reklaminės kampanijos Vilniuje ėmėsi Kaunas, pasak to paties šaltinio "okupuodama sostinę ir Kalėdas", ir tuom rizikuodamas būti grynakraujų vilniečių ekskomunikuotas iš šalies geografinio žemėlapio. O Latvijos sostinė dėjo iš peties- surengė, kaip ir kasmet, Kalėdinių eglių taką, kuriame šiemet 43 Kalėdinės eglės vilioja turistus į Rygą. Grinčo niūresiu užsikrėtusių vilniečių nuotaika persidavė ir žurnalistams, kuriems net jokio kompromato toli ieškoti nereikia, tereikia parašyti teisybę- Vilnius pilkas, o karalius nuogas. Tokio pilko Vilniaus neprisimename – kas iš mūsų pavogė Kalėdas?- klausimas, į kurį norėtųsi išgirsti atsakymą.

Tačiau viena bėda nevaikšto. Turizmo problemos pas mus genetiškai užkoduotos sisteminiame lygmenyje. Prieš metų pabaigą pažiro reportažai apie turizmo skatinimą Lietuvoje (kai vietoje to pinigus ryjančio beprasmio skatinimo reikia daryti gerą Cezario pjūvį). Turizmo ekspertai ieško būdų į Lietuvą pritraukti turistų straipsnio duomenimis, į Lietuvą kasmet atvažiuoja 2 mln (du milijonai) turistų. "Mes esame nematomi ir kažkur šlubuoja mūsų rinkodaros priemonė,"- pagaliau Lietuvos turizmo diagnozę teisingai suformulavo turizmo ekspertas L. Pučinskas, kurį cituoja minėtasis straipsnis. Tačiau tuo pačiu neįvardinti ekspertai šauna sau į koją siūlydami turistus į Lietuvą vilioti...žolelių rinkimu. Aš jums dabar kaip turistė, gidė, ir lietuvė pasakysiu- žolelių rinkimas gali būti įdomus lygiai dvi valandas, ir tai kur nors Slovakijoje. Iš žolelių reiktų pasidaryti gerą kompresą ant Lietuvos turizmą stagnuojančios šunvotės ir melstis Šv. Agotai, ir tai pritrauks lygiai tiek pat turistų, kaip siūloma žolelių skynimo edukacija Lietuvos pievose, kur erkės tik ir laukia šveicarų, italų, ar portugalų kulnų. Tačiau tie patys ekspertai nėra visiškai beviltiški, nes siūlo tai, į ką aš jau metai iš metų baksnoju pirštu- bendradarbiauti regionams. Turiu netgi pasiūlymą kaip- sutvarkykite viešąjį transportą Klaipėdos regione taip, kad iš Klaipėdos būtų galima sezono metu atvažiuoti prie unikalaus japoniško sodo Mažučių kaime.

Ambasadorių klubas surengė pasitarimą, kaip skatinti turizmą Lietuvos pajūryje. Ko trokšta Lietuvos svečiai – grybauti ar nardyti baseinuose ?- klausė susirinkę garbūs svečiai. Naujaisiais Druskininkais save tituluojantis Žibininkų kaimas turi 5,5 mln ES paramos pritraukusį 400 svečių talpinantį poilsio ir pramogų kompleksą, tikisi sulaukti svečių iš aplinkinių Baltijos šalių, bet kažkodėl nepasirūpino prisijungimu prie viešojo transporto infrastruktūros, todėl minėtieji svečiai turės keliauti nuosavais automobiliais (tvarus turizmas tyliai rūko kamputyje) arba su kelionių agentūromis, visiškai palikdami likimo valiai pavienius turistus tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos-šitieji galės kokiu nors skraidančiu kilimu naudotis, norėdami savo eurus palikti Žibininkų kaime, Kretingos rajone. Laimei, iš Vilniaus kursuoja autobusai į Senuosius Druskininkus, be persėdimo.

Minėtame pasitarime pranciškonas brolis Benediktas stebėjosi piligrimų nenoru lankytis Kretingoje. Jis labai teisingai pastebėjo, kad lietuviai keliauja į gerai žinomas piligrimines keliones Europoje, nes dvasinio lobyno, esančio Lietuvoje, nėra kaip atverti dėl informacijos stokos. Šią spragą užpildo neseniai išleista knygelė "Piligrimų keliai Lietuvoje" (aut. D. Liutikas, Lietuvos piligrimų bendrija, 2015 m.), bet kodėl Šiluvos garsinimu ir turistų atvežimu į pirmą Romos katalikų bažnyčios pripažintą Mergelės Marijos pasirodymo vietą Europoje niekas dorai neužsiima? Taikliausiai Lietuvos turizmo problemas susumavo Lietuvos ambasadorė Italijoje J. Balčiūnienė: "Kuo mūsų pajūris skiriasi nuo kitų, kad užsieniečiai norėtų čia atostogauti ? Gal itin patraukliomis paslaugų kainomis, patikima ir veiksminga reklama, išskirtiniais kraštovaizdžiais, kokiais negali pasigirti  lenkai, kaliningradiečiai, latviai ir estai ? Laisvalaikio programomis, maloniu aptarnavimu, svetingais viešbučiais, pigiu ir šviežiu maistu, puikiais ir nebrangiais sporto kompleksais, vandens parkais, dviračių takais visoje pakrantėje?" Maloniu aptarnavimu, Karlai! Vakar palikau eurų vienoje gana brangioje Vilniaus šokoladinėje- personalo bendravimas su klientais aptarnavimo lygmenyje buvo šaltas, kaip tas pabuvęs žolelių kompresas, kuriuo ketiname sužavėti europiečius.

Nemaniau, kad laisva Lietuva kada nors galės ko nors pasimokyti iš Rusijos, bet jeigu ten yra vienas geras pavyzdys, tai kaip reikia apšviesti miestą per didžiąsias metų šventes. Jūsų dėmesiui Ilja Varlamovo reportažas ir fotogalerija: Москву зажгли. Mokykimės iš gerosios kaimynų praktikos!

Su meile ir, kaip visada susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla Kalėdaitė-Medaunikytė

Savaitgalis Lenkijoje: Poznanės ledo skulptūrų festivalis. Antroji diena.

Saturday, December 19, 2015

Rytas buvo tamsus ir lietingas. Pirmąją diena tryniausi senamiestyje, kur viskas buvo ranka pasiekiama, o šiandienai teko toliau nuo centro išmėtyti lankytini objektai, todėl dar vakar senojoje rotušės aikštėje esačiame turizmo informacijos centre nusipirkau vienos dienos bilietą viešajam transportui. Jis kainavo 13,60 zlotų, bet pilnai atsipirko (vienkartinis bilietas kainuoja 3,00-4,50 zlotų pagal važiavimo trukmę, perkamas kioskuose arba bilietų automatuose kai kuriose stotelėse, kai kurie tramvajai turi bilietų automatus). Pirmiausia stotyje saugojimo kameroje (8 zlotai) palikau savo kuprinę, kad nereiktų gaišti laiko grįžtant į hostelį, o po dienos turistinės programos galėčiau iš karto eiti į autobusą į Vilnių. Poznanė yra padariusi tai, apie ką aš Vilniuje tik svajoju- autobusų ir traukinių stotys yra po vienu stogu, ir dar didelis prekybos centras ten pastatytas (tualetai mokami). Šis modernus prekybos centro ir stoties kompleksas buvo atidarytas tik 2013 m. Šalia yra viešojo transporto stotelė ir trijų aukštų automobilių stovėjimo aikštelė. Prekybos centre mažus vaikus nemokamai (sic!) vežioja Kalėdinis traukinukas.

P1490098
Sekmadienio rytas Poznanėje.

P1490101
Sekmadienį viešasis transportas važiuoja kas 20 min, o kai kurie tramvajai nevažiuoja iš viso. 
Kadangi būtinoji kelionės programa- ledo skulptūrų festivalis- jau vakar buvo nemažai pavykdyta, šiandien į programą įtraukiau kiek nestandartinių lankytinų objektų. Kai pradėjau dėliotis Poznanės programą nustebau, kiek ten joje visko daug galima pamatyti. Pagal geografinę dabar buvimo lokaciją, protingiausia buvo tramvajumi pavažiuoti iki Vilsono parko ir apsilankyti Palmių name, kuris turėjo atsidaryti už 20 min.

Savaitgalis Lenkijoje: Poznanės ledo skulptūrų festivalis. Pirmoji diena.

Friday, December 18, 2015

Nemyli mūsų kaimynai lenkai. Net nelabai ir gerbia, sakyčiau. O kaip kitaip galima paaiškinti tą iškalbingą faktą, kad jie slepia nuo mūsų turizmo rinkos tokią svarbią informaciją, kad Poznanėje kasmet vyksta vienas didžiausių Europoje ledo skulptūrų festivalių? Jiems ką, mūsų eurų nereikia, ar reikia tik Suvalkuose? O ir mūsų lietuviški informacinės sklaidos kanalai tyli kaip susimokę. Bet Jūsų begaliniam džiaugsmui yra Kūtvėla, kuri visokią informaciją ir iš po žemių išknisa kai reikia, tai jinai ir parengė reportažą apie Poznanę ir jos festivalį. Aplankyti šį miestą man jau seniai niežtėjo padai, todėl akylai sekiau akcijas autobusų bilietams. Kai Simple Express paleido akcijinius bilietus su 50 proc. nuolaidą į Poznanę, aš jau žinojau, kokiomis datomis man jų reikia, tai tokiomis ir gavau- ne visiems taip pasiseka, nes tos rezervacinės sistemos ima ir nulūžta pačiu nedėkingiausiu metu nuo didelio kiekio akcijas mėgstančių pirkėjų. Vienintelis šios kelionės trūkumas buvo tame, kad reisą vykdyti turėjo Simple Express autobusų linija, kuri komforto atžvilgiu nėra labai gerai pritaikyta tolimoms kelionėms (galutinis šio reiso tikslas buvo Berlynas). Taigi, penktadienį po dienos darbų greitai susipakavau kuprinę savaitgalio kelionei, susitepiau porą sumuštinių, ir 22.30 val. įsikūriau savo vietoje autobuse. Poznanėje atvykimas buvo numatytas  tik kitos dienos 10.40 val. vietos laiku (11.40 val. Lietuvos laiku).

P1480953
Kūtvėlos kelionių draugas Ursulijus Lepečkojauskas lydi Kūtvėlą į Poznanę.
Laimei, kaimyno šioje kelionėje neturėjau, todėl pavyko sudaryti kelias valandas miego susiraičius ant dviejų sėdimų vietų, nors vis tiek nuo nemigos man siaubingai skėlė galvą ryte. Pasitaikė labai malonūs ir paslaugūs vairuotojai, tik pritrūko rytinės kavos,-Simple Express autobusų linijoje galima nusipirkti tik vandens, todėl tikiuosi, kad ateityje šia kryptimi bus paleistas Lux Express autobusas. Labai pasisekė ir su hosteliu Very Berry Poznanėje, kuris yra tiesiog viešbutis už hostelio kainą, ir dar su karališkais pusryčiais. Kambarį gauti buvo dar anksti, todėl palikau daiktus saugoti ir patraukiau miesto žiūrėti.

Rygos šviesų festivalis-pavyzdys, kaip nereikia organizuoti renginių.

Tuesday, November 24, 2015

Ryga man seniai nebepatinka. Nepaisant strateginės oro uosto padėties ir bendro turistinio žinomumo, šis miestas man asmeniškai yra negražus, nušiuręs, pilnas skurdo kišenių ir neverslumo. Vienintelis dalykas, kuriuo Ryga dar gali tikėtis privilioti turistų, yra renginiai, nes tokio atstumiančio senamiesčio dar reikia paieškoti. Tiksliau, Ryga buvo toks miestas, nes po šių metų "Staro Riga" festivalio daug žmonių Latvijos sostinę dar ilgai apeis ratu.

Viskas prasidėjo palyginus neblogai- mano mėgstama autobusų įmonė Lux Express paskelbė bilietų išpardavimą iš pusę kainos. Kadangi "Staro Riga" šviesų festivalis surinko net kelis autobusus turistų iš lietuviškų kelionių agentūrų, tai teikė vilties, kad renginys vertas dėmesio. Labai trukdė kelionę planuotis informacijos anglų kalba stoka, nes organizatorių tinklalapis yra tik latvių kalba. Susirašiau su Rygos turizmo informacijos centru, kuris padėjo man gauti-pagaliau!- renginio žemėlapį. Renginio žemėlapis man buvo svarbus, nes reikėjo tiksliai žinoti būsimų iliuminacijų vietas. Žemėlapis buvo...latvių kalba. Dabar, jau po visko, man kilo mintis, kad renginio organizatoriai nesiėmė priemonių jam reklamuoti už Latvijos ribų dėl to, kad iš anksto žinojo būsimą fiasko.

Iš Lietuvos išvažiavau lyjant, bet Rygos oro prognozė nuteikė optimistiškai. Reisą vykdė jau minėtos įmonės Lux Express autobusas (ne jo mažesnysis kuklesnis keistasis pusbrolis Simple Express, su kuriuo netrukus riedėsiu į Poznanę), todėl sėdynės buvo labai patogios, galima buvo nemokamai gauti kavos ar arbatos visos kelionės metu, veikė nemokamas bevielis internetas, o kelionė nejučia prabėgo žiūrint filmus asmeniniuose kompiuteriuose (ausines galima įsigyti iš vairuotojų).

P1480618
Naujasis Kūtvėlos kelionių partneris- Ursulijus Lepečkojauskas, gimimo vieta-Kinija. Face of Lifjūeinija souvenir market.
Rygoje nakvynę iš pradžių buvau užsisakiusi viešbutyje, vienviečiame kambaryje su pusryčiais už €25, bet paskui pakeičiau į kuklesnį užsakymą hostelyje, moterų kambaryje, už €8. Nesigailiu- Ryga, tokia, kokia ji buvo šį kartą, neverta didesnių išlaidų. Hostelis Seagull Gareth yra netoli stoties ir nuo jo visai čia pat senamiestis, todėl renginiui jį ir pasirinkau. Hostelis kaip hostelis, kažkokių ypatingų pretenzijų neturiu- gavau kavos, buvo bevielis internetas, švari patalynė. Tiesa, mano deimantų ir naftos saugojimo kamera buvo sulūžusi, bet čia pat ją sutvarkė. Mano kambariokės parėjo tik apie šeštą valandą ryto, nusiavė batus, išbėrė iš kišenių monetas ant grindų, ir smigo miegoti. Dar virtuvėje buvo toks neaiškus tipas, kuris pasakojo, kad gyvename vieną kartą ir reikia viską išbandyti. Jeigu gaučiau po deimantą kiekvieną kartą, kai tokią nesąmonę man pasako vyras hostelyje, tai būčiau milijonierė, o žiurkėnas Cepelinas sysintų į aukso drožles vietoje medžio pjuvenų.

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...