Mane galima sutikti

Spalis: Madridas.// Žiema: Zakopanė; Krokuva (???)// Sausis: Jordanija.

Pusiaujo egzotika prie Švedijos krantų arba Amžinai keliaujanti Gotlando sala. Ketvirta dalis.

Monday, August 31, 2015


Mūsų šaunusis viešbučio graikas pamiršo mūsų pusryčius. Tiksliau, pramiegojo. O gal dėl ribotų anglų kalbos žinių nesusigraibė, kokiu laiku tie keisti pribaltai nori neskaniai pavalgyti. Taip ir išvažiavome be pusryčių. Kelias netolimas, bet keltas jau laukė. Laukė ir trys valandos kelio iki Stokholmo.

P1460240
Keltas į Stokholmą.

P1460242
Pusryčių paketas firmos sąskaita. Geriau negu viešbutyje dešimt kartų. 

P1460250
Stokholmas.

Pusiaujo egzotika prie Švedijos krantų arba Amžinai keliaujanti Gotlando sala. Trečia dalis.

Sunday, August 30, 2015

Štai ir išaušo antrasis rytas Gotlando saloje. Šiandien pas mus programoje- bažnyčių maratonas ir sostinė Visbis. XI a. krikščionybė pasiekė šią raukais pasipuošusią salą. XII a. medinės bažnyčios buvo perstatytos iš akmens. XIII a. pirmąsias akmenines bažnyčias nugriovė ir iš to paties nugriauto akmens perstatė naujai. XIV a. bažnyčiose atsirado bokštai. Tačiau apie 1350 m. visa banyčiastatybinė veikla sustojo -baigėsi Gotlando Aukso amžius. XV-XVI a. sienos bažnyčiose buvo ištapytos Kalvarijų tematika. XVII-XX a. buvo sunaikinta daug medinių skulptūrų, vitražų, sienų tapybos, bet atsirado nauji altoriai, klaupkos, vargonai, himnų knygos. 1960 m. buvo pastatyta nauja, vienintelė per 600 metų, bažnyčia Slite miestelyje.

P1450968
Pirmoji šiandien aplankyta Gotlando bažnyčia.

P1450971
Galingas bokštas.

P1450973
Įėjimo portalas.

P1450976
Šv. Olafas.

P1450977
Sienų tapyba.

Pusiaujo egzotika prie Švedijos krantų arba Amžinai keliaujanti Gotlando sala. Antra dalis.

Friday, August 28, 2015

Turbūt reiktų paaiškinti įrašų pavadinimą. Pasirodo, Gotlando sala yra koralinės kilmės ir Švediją pasiekė migruodama nuo pusiaujo. Gotlando sala kasmet šiek tiek pasistumia link žemyninės Švedijos dalies ir kada nors neišvengiamai su ja susijungs. XII a. Gotlando saloje prasidėjo bažnyčių statyba. Iš viso saloje buvo pastatyta šimtas bažnyčių, kas liudija apie iškirtinai klestintį kraštą, dauguma jų išlikusios ir veikia šiandien. Pagrindinis bažnyčių statymo laikotarpis apima 1150-1350 m. Be to, 1150 m. įkuriama Hanzos pirklių sąjunga, kuriai priklausė ir Gotlando salos sostinė Visbis. XVI a. Gotlande įsitvirtino protestantų tikėjimas. Kaip žurnalas "Gotland. A Hidden Gem in Sweden" tikina: From Crete's dramatic rock formations to the turquoise seas of the West Indies. From the savannahs of Africa to the vibrant nightlife of the French Riviera. Add a medieval city whose city walls and church ruins evoke the essence of Rome, and you will realize there's no need to leave Sweden to travel abroad.

Po labai prastų pusryčių, kurių geriausia dalis buvo dar šiltos bulkutės, pradėjome pažintį su Gotlandu. Kaip man jau vėliau pasakė draugai, Gotlandas yra Švedijos Kuršių nerija, todėl čia viskas taip išpucinta. Per visą kelionę nei Gotlande, nei Švedijoje nemačiau nei vieno apleisto pastato. Po dviejų dienų verkdama prašiausi namo į savo dilgėlėmis apaugusį šabakštyną Lietuvoje.

P1450758
Tipiška Gotlando architektūra.


Pusiaujo egzotika prie Švedijos krantų arba Amžinai keliaujanti Gotlando sala. Pirma dalis.

Thursday, August 27, 2015

Prieš kurį laiką man į galvą įsipiršo įkyri mintis ir zyzė kaip musė: "Gotlandas, Gotlandas, Gotlandaszzzzz....", tai perverčiau visus kelionių katalogus, kokius tik galėjau sugraibyti, paskaičiavau savarankiškos kelionės biudžetą ir nusprendžiau, kad į Gotlandą pigiau ir logistios klausimu efektyviau bus vykti su kelionių agentūra. Pasirinkau keliauti su "Grūda", nes apie ją buvo pakankamai geri atsiliepimai. Deja, nebuvo išvengta kai kurių nesklandumų, pavyzdžiui, kataloge kaip lankytinas objektas įtraukta Stokholmo rotušė, gautoje kelionės atmintinėje nurodyta lankymo su gidu kaina, bet pati ekskursija neįvyko. Į elektroninį laišką įmonės atstovai nesureagavo ik šiol.

Kelionę pradėjome iš Vilniaus 3.30 val. ryto nuo Forum Palace. Pirmą kartą pasinaudojau Smart Taxi paslauga ir likau patenkinta- paprasta užsakyti, laiku atvažiavo, kaina buvo panaši kaip numatyta užsakymo metu. Vilniečių buvo nedaug, todėl į Kauną mus nuvežė mikroautobusas. Autobuso kokybe skųstis negaliu- veikė ir kondicionierius, ir televizorius, ir karšto vandens buvo, ir niekas nesugedo. Iš Kauno pajudėjome Panevėžio link pasiimti dar kelių turistų, ir tada baisiais remontuojamais Latvijos keliais kankinomės iki Estijos sienos. Taline prieš ekskursiją užsukome į keltų terminalą pasiimti bilietų.

Taline esu jau ne kartą lankiusis, tai į ekskursiją ir nėjau, bet mane stebina, kad labai daug lietuvių iki šiol taip ir nėra buvę Taline. Labai rekomenduoju ten nuvažiuoti žiemą pasižiūrėti Kalėdų mugės. Šiek tiek pasivaikščiojau, pasigrožėjau savo mylimu Talino senamiesčiu, ir nuėjau pyragėlių su kopūstais valgyti. Apie juos galvojau jau nuo Vilniaus, net seilė driekėsi kelis kilometrus. Pakeliui nusipirkau religinio turinio suvenyrų ir su prieskoniais kepintų riešutų. Žinote, kai eurai kišenes degina, taigi reikia kažkur išleisti. O šiaip Taline, kai kepintų su prieskoniais riešutį kvapas kutena nosį, tai eurai patys iš kišenės iššoka ir rieda prekystalio link.

P1450403
Kūtvėla kažkur Talino senamiestyje.


Noriu būti gidu! Kokie dar kursai? Tada gidausiu nelegaliai!!!

Sunday, August 2, 2015

Yra tokie žmonės, gidais vadinami. Juos lengva pažinti iš the stick of power, kurią jie nešasi aukštai iškėlę, dažniausai lietsargio formos (dar būna įvairios vėliavėlės, vėjo malūnėliai, ypatingomis progomis- verbos iš Kaziuko mugės). Jie dažniausiai tvirtai žengia būrio priešakyje, nors kartais užima ir kitas pozicijas: auklės, policininko, kunigo, tigrų tramdytojo...Yra gidų, kurie dar Gediminą matė, jam statant Vilnių dalyvavo, todėl viską labai gerai žino, ir jiems negalima prieštarauti. Nes Gediminą matė, nu. Tai tokie gidai dažniausiai ekspertais vadinami. Gidus dar galima nesunkiai atpažinti iš jų svetainėje pagarbiai užlaikomos knygų lentynos, kur pagal temas sustatytos tokios knygos, kaip "Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvaro sąskaitos", ir tie gidai, žinokite, po tas sąskaitas ir kuičiasi. Nusipirko ką nors kunigaikštis XVI a., įtraukė sąžiningai į sąskaitas, tai dabar gidai viską ir kelia, tikrina, ramybės per juos nėra*. Gidai dar žino, kuom arkbutanas skiriasi nuo kontraforso, ir šiaip moka daug keistų žodžių: junesko, talmudas, magistratas, šedevras...ir netgi žino, kokiam amatininkų cechui priskiriamas buvo Vilniaus miesto budelis**, ką per metus būtinai privalėjo padaryti į meistrus pakeltas auksakalio pameistrys, ir ką už mažojo piršto dydžio gintaro gabaliuką galima buvo nusipirkti Senovės Romoje.

syzon
Taip jaučiasi gidas kiekvienais metais kovo mėnesį.
Kaip tampama gidu? Na, jais galima gimti. Jeigu gidu negimstama, juo galima tapti po specialių kursų. Jie trunka 6-8 mėnesius ir jų metu gvildenamos istorijos, geografijos, dailės istorijos ir architektūros temos, einama į praktines eksksursijas, rašomi referatai ir kontroliniai darbai, pabaigoje reikia parašyti išplėstinį Vilniaus senamiesčio ekskursijos planą ir pravesti bandomąją ekskursiją. Vilniaus turizmo informacijos centras pateikia savo siūlomų gidų kursų programą: susipažinti galite čia. Sėkmingai baigusiems kursus išduodamas valstybinio turizmo departamento pripažintas antros kategorijos gido pažymėjimas. Turint šį pažymėjimą jau galima kreiptis dėl akreditacijų į kitus muziejus, pavyzdžiui, Valdovų rūmus, Bažnytinio paveldo muziejų, Trakų pilies muziejų... Tada vėl būna kokie nors (kartais mokami, kartais nemokami) instruktažai gidams ir/arba egzaminas/bandomoji ekskursiją. Taip ir sukamės. Kai kurie gidai veda dažnai savo pačių parengtas temines ekskursijas: gražiausios Vilniaus moterys, Vilniaus kiemeliai, Vilniaus meilės istorijos...

Daugelis gidų kursų absolventų meta šią profesiją tik pabandę, nes visgi neturi tam reikiamų duomenų. Ne vienas žmogus į šiuos kursus užsirašo iš smalsumo, nori praplėsti akiratį, bet nepasitiki savimi, neturi iškalbos, nemėgsta dirbti su žmonėmis, bijo viešai kalbėti...Gido profesija-ne kiekvienam.

Gidams patogiausia dirbti mokesčius mokant pagal verslo liudijimą, nes individualios veiklos pažyma nelabai apsimoka. Nelabai apsimoka ir pats verslo liudijimas, bet kai esi between the devil and the deep blue sea, tai renkiesi mažesnį blogį, nes kažkas turi išlaikyti tuos vaikų darželius ir ligonines. Gidai, kurie nemoka mokesčių nuo gaunamų pajamų ir/ar iš viso dirba neturėdami gido pažymėjimo, yra nelegalūs gidai. Jūs turbūt esate sutikę Vilniuje tokį rusakalbį vaikiną prie Aušros Vartų, rodantį nušašusią koją, ir pasakojantį rusams turistams, kad jis iš Kaliningrado, kad gyvena pusbadžiu, kad žiemą nušalo koją, todėl jis prašo jį paremti finansiškai, o jis pabus gidu po miestą. Nors yra socialinės rūpybos, atsakingos už tokius nelaimėlius, jiems yra patogiau kurpti pasakas ir melžti rusų turistus, kuriems gaila persekiojamo stačiatikio. Apie pasekmes šalies įvaizdžiui aš čia jau nekalbu. Nors čia ne Šiaurės Korėja ir žmonės badu nemiršta, Vilniaus elgetos dirba su turistais taip, kad miesto įvaizdis tik blogėja.

Kiek sudėtinga su tarptautiniais gidais. Juk nerealu tikėtis, kad gidas bus išklausęs pusės metų kursus Londone, Paryžiuje, Romoje, Stokholme...(aš taip pat nesu baigusi gidų kursų Kaune ar Klaipėdoje, bet čia jau padeda sukaupta patirtis). Savo šalyje tokie užsieniečiai asmenys privalo būti akredituotais gidais, nes tokie asmenys bent jau žino, kaip reikia pasiruošti ekskursijai. Tačiau tokiu atveju atsiranda rizika, kad gidas vis tiek bus nekvalifikuotas. Man teko girdėti gidų tarpe jau legenda tapusį pasakojimą apie tai, kad viena lenkų gidė, atvažiavusi su grupe autobusu iš Lenkijos, pasakė, kad Šv. Onos bažnyčios Vilniuje plytos raudonos, nes mūrytos su gyvūnų krauju. Ir čia tik žiedeliai. Todėl geriausia yra samdyti vietinius akredituotus gidus, tačiau taip išauga kelionės sąnaudos, o autobusinės grupės paprastai būna mažo biudžeto, todėl juos lydintis asmuo jiems dar ir gidauja, nors kartais realiai jis yra tik kelionės vadovas. Žinoma, tokie lydintys asmenys kartais iš tiesų turi ir visas reikiamas akreditacijas, be to, Lietuvos priimta ES laisvo paslaugų judėjimo direktyva neleidžia įvesti kvotų užsienio gidams ar neleisti jiems dirbti Lietuvos teritorijoje (nors dėl to darbo netenka vietiniai gidai, į Lietuvos biudžetą nesumokami mokesčiai).

Tai dabar pasakysite: o jeigu pas mane atvažiavo svečių iš užsienio ir aš jiems parodau Vilnių, tai mane gali nubausti už nelegalų gidavimą? Žinoma, kad ne. Bet ir šiaip juk jūs savo draugams batų netaisote, dantų kanalų nevalote, skyrybų bylų nevedate būdamas chemijos mokytoju, ar ne? O kažkodėl manote, kad gidauti galite. Atseit, nieko čia sudėtingo, kursai nereikalingi, akreditacija nereikalinga, užtenka tik pasiskaityti ką nors prieš ekskursiją. O tada ir pasipila paskaitės apie gyvūnų kraują kaip iš gausybės rago.

Ponas Ričardas Garuolis savo Facebook'o paskyroje šiomis dienomis džiaugiasi: "Pergalė! Pagaliau sulaikytas nelegalus gidas, kuris pirmą kartą Lietuvos istorijoje turės už tai mokėti baudą! Gidų profesinei sąjungai atskleidus Turizmo departamento ilgai slėptą paslaptį, kad yra toks Administacinės teisės pažeidimo kodekso straipsnis 173, ir pareikalavus jį vykdyti buvo surengtas gidų patikrinimas, kurio metu buvo sulaikytas ir į policiją atvežtas korėjietis jau daug metų nelegaliai teikęs gidų paslaugas. Jam gresia bauda nuo 289 iki 868 eurų bauda, o lietuviškai ar korėjietiškai turistinėms agentūroms, teismas išaiškins, kuri agentūra už tai atsakinga,-1737-2896 eurų baudą." 

Atskira tema yra taip vadinamos "nemokamos" ekskursijos, kurias veda "savanoriai", dažnai "uždarbiaujantys studentai", kurie veda nemokamas ekskursijas už arbatpinigius, kurie-žinoma- nėra apmokestinami, o gido akreditacija "savanoriams", kurie negauna už darbą atlygio, o tik arbatpinigius (apie €3-5 nuo žmogaus), nėra privaloma. Tokia europinė praktika aprašyta Rick Stevens straipsnyje: The Ethics of Free Tours. Čia jau aš neturiu komentarų. Jeigu vis dar neįtikinau Jūsų, kad pažintį su į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktu Vilniumi (ir ne tik) reikia patikėti kompetentingiems profesionalams, čia Jums daugiau pasiskaitymo:
Gidas yra savo šalies ambasadorius. Po oro uosto taksisto ir viešbučio registratūros darbuotojo, jis greičiausiai bus trečias Lietuvos svečio sutiktas žmogus, kuris galutinai ir suformuos miesto ir šalies įvaizdį. Žmonės vyksta susipažinti su naujais kraštais, o dėka neakreditotų gidų gauna drungnos kokybės paslaugas, už kurias kartais dar ir brangiai sumoka. Tai čia taip ir turi būti?

3 val. trukmės ekskursija su gidu po Vilnių kainuoja nuo €7-9 žmogui, jeigu ekskursiją organizuoja firma ir renka grupę iš pavienių turistų. Privatus gidas gali pateikti pasiūlymą ir nedidelei grupei, o kaina bus sutartinė. Tai ne kokie nors melejonai, dėl kurių reiktų rizikuoti sumenkinti Lietuvos įvaizdį nemokšišku gidavimu, ar ne?

Kadangi Lietuvoje įstatymo dar niekas neatšaukė, siūlau susipažinžti su LR Seimo 2011 m. patvirtintų sąrašu vietų, kur turistams paslaugas teikti gali tik akredituoti gidai: Muziejų, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir vietovių, kuriose ekskursijos galimos tik su gidu, turinčiu gido pažymėjimą, sąrašas. Kiti reikalingi gido darbą apibrėžiantys dokumentai yra Valstybinio turizmo departamento tinklalapyje: Ūkio subjektų priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai.

Tai šiam kartui tiek tų pamokslavimų. Kas neaišku ar šiaip kas ant širdies guli-viską į komentarus rašykite. Dėkoju, kad einate į mano organizuojamas ekskursijas. 

Jūsų labiausiai susivėlusi gidė,

Kūtvėla

* Yra žinoma, kad Žygimantas Augustas vaidenęsis ant Aukštutinės pilies kalno. Mat, jis irgi sąskaitų knygas vedė, todėl, galimai, smalsių gidų užklausos, tai kiek gi ta garsioji gobelenų kolekcija visgi jam atsiėjo, išvedė karalių iš kantrybės, ir daugiau jis nebesivaidena.  
**Barzdaskučių cechui. Nėra barzdos-nėra problemos.


38 km žygis Jono Misiūno (Žalio Velnio) takais: nuo Neries regioninio parko iki Abromiškių.

Monday, July 27, 2015

Kaip aš sugalvojau dalyvauti šiame žygyje, nors kutenkint-neprisimenu. Bet kad Kūtvėlai būdinga dozė kvailumo ir polinkis į avatiūrizmą- tai nepaneigiamas faktas. Įkopiau į Masados tvirtovę Izraelyje, perėjau Alionių pelkę Lietuvoje, tai dabar liko tik Pulicerio premiją už žurnalistiką gauti ir medaus mėnesį Mėnulyje praleisti. Tai taip ir atsitiko, kad užsimaniau ir į šitą žygį. Šiaip jau nebūčiau užsimaniusi ir riedėčiau autobusu į Rygą dienai, bet toks blogeris ir žygeivis Paulius Juzėnas pažadėjo, kad nuveš iki tų Abromiškių, kurių geografinę lokaciją aš, tiesą pasakius, gana miglotai įsivaizdavau. O kadangi jis sakė ims 40 km. trasą, tai ir aš iš paskos. Todėl žygio išvakarėse laksčiau su kopetėlėmis po antresoles, kuičiau spintas, kračiau balkonus ir džiaugsmingai krykštavau: "Žygio batai! Blauzdinės! Vaikščiojimo lazdos! Šuns neperkandamas, lietaus neperlyjamas megztinis! Kiaurasamtis!...O jis ką čia veikia?" O kitą rytą, šeštadienį, 6.30 val. Paulius įsisodino mane į savo karietą ir nurūkome nubildėjome į Abromiškes. Atvykome anksti, kad patogiau mašiną pasistatytume.

Žygio organizatorių tinklalapis: Žalio Velnio takais. Abromiškių pavadinimas kildinamas iš XVI a. tos vietos valdytojo Abraomo Poniatovskio vardo. Nuo XVI a. minimas ir Abromiškių dvaras, kuriame buvo sukaupta turtinga biblioteka, paveikslų kolekcija, nakvojo imperatorius Napoleonas. Paskutiniai dvaro savininkai (iki 1937 m.) buvo grafai Pliateriai. Sovietiniais metais dvare buvo įvairios paskirties įstaigos, todėl šiandien dvaras labai apleistas, tačiau vykdomi jo restauravimo darbai. Buvę savininkai Amžino Atilsio atgulė netolimose Sabališkių kapinaitėse ir čia esančioje koplyčioje. Dvaro svirnas šiandien naudojamas įvairioms kultūrinėms reikmėms; šiandien čia vyko žygio dalyvių registracija, žiedavimas, ir diplomų teikimas.

P1450239
Abromiškių svirne vyksta žygeivių registracija ir žiedavimas. 
Galutiniais duomenimis, žygyje dalyvavo 590 žygeivių. Žygio mokestis pėstiesiems ilgojoje trasoje buvo 4 EUR, dalis šio renginio metu surinktų lėšų bus skirta Ukrainai (ant svirno matome ir Ukrainos vėliavą). Mačiau keletą žmonių su vaikščiojimo lazdomis, tai jie mane nužvelgė susidomėję. Matote, yra šiaurietiško vaikščiojimo lazdos ir kalnų lazdos (kaip mano), ir tarp abiejų lazdų turėtojų vyksta nedidelė idėjinė kova. Vienas uniformuotas pareigūnas net šautuvą siūlė į mano lazdas mainyti! Pasitikslinau, ar tikras tas šautuvas, gal čia naivią moteriškę nori apstumti, tai sakė, žinoma, kad tikras.

P1450244
Kūtvėla su žygio ekipiruote prie Abromiškių svirno. Jeigu turite tą šautuvą ir šios lazdos Jus vis dar domina-susisiekime.
Žygio pradžia buvo numatyta 8.30 val. Neries regioniniame parke, bet startas kažkiek užsitęsė, tai vietoje buvome realiai kažkur apie 9.00 val. Pirmiausia išleidome dviratininkus į ilgąją trasą, o pėsčiuosius į mūsų ilgosiosios trasos starto vietą nuvežė autobusais. Paskutinį instruktažą davęs pareigūnas pasidžiaugė, kad mes pasirinkome ilgąją trasą, nes jos atkarpa yra gražesnė, nei trumpoji atkarpa, einanti per urbanizuotą vietovę. Dar susakė kaip kelias bus sužymėtas, kur bus vandens ir tualetai, patarė užsukti pas vietinius gyventojus (kurie buvo iš anksto įspėti apie tokį užgulimą).


Sudervė-Vilnojos akmens skulptūrų parkas-Dūkštos- Neries regioninis parkas-Kernavė-Ievos slėnis-Maišiagala.

Friday, July 24, 2015

Į šią įspūdžių turtingą vienos dienos kelionę mane pakvietė mano kolegė ir draugė dar nuo Makaliaus kelionės į Slovakiją laikų, gidė Marija. Ji dažnai pagidauja neįgaliųjų centrui "Viltis". Labai šaunus kolektyvas susirinko, talentingi žmonės, puikiai nusiteikę, dar ir Dievas davė gerą orą ir puikų vairuotoją. Prisipažinsiu, pirmas įspūdis mane sutrikdė, netgi kiek išgąsdino ir privertė pasijusti nejaukiai, tačiau tai yra pasekmė to, kad mūsų visuomenėje fizinę ir protinę negalią turintys žmonės yra tarsi nematomi, o transportas, parduotuvės, muziejai, tualetai jiems dar sunkiai prieinami. Tačiau mūsų šaunusis kolektyvas nepabūgo iššūkių ir mes punktualiai 7.30 val. išvažiavome autobusu nuo Forum Palace.

Kadangi bent dalis maršruto driekėsi per Neries regioninį parką, sąmoninga pilietė Kūtvėla kelias dienas prieš tai internetu įsigijo savanorišką vienkartinį bilietą, jį atsispausdino ir su savimi nešiojosi tam atvejui, jeigu koks reindžeris sugalvotų patikrinti.

saugoma
Toks bilietas galioja penkias dienas nuo pirkimo datos.
Nuo saugomų teritorijų lankytojo bilieto platinimo pradžios š.m. gegužės 15 d. buvo įsigyta virš 5,500 bilietų. Populiariausi yra pigiausi, €1.00 vertės bilietai. Pagal parduotų bilietų skaičių varžosi Krekenavos regioninis parkas ir Aukštaitijos nacionalinis parkas, tvirtina Bernardinai.lt. Blogiau sekasi saugomų teritorijų direkcijoms, kurios neturi lankytojų centrų, rašo Neprivalomus bilietus perka maždaug penktadalis saugomų teritorijų lankytojų. Manęs dėl, tai tuos visus lankytojų centrus galima ir uždaryti, nes jie vis tiek savaitgaliais nedirba (tik trumpo vasaros sezono metu bando kažką veikti), todėl iš jų turistams jokios naudos, o bilietus galima nusipirkti ir internetu.

Pasakojimas apie Nevierną Tamošių arba asmeninė Kūtvėlos Air Lituanica atomazga.

Thursday, July 23, 2015

"Špygą taukuotą, o ne pinigus tu atgausi,"- sakė man neprieteliai internetuose. Mat, kai pirkau skrydį į Prahą, tai mokėjau bankiniu pavedimu. Tiesiog tuo metu buvau gavusi atlyginimą, o kreditinė kortelė buvo net ne pas mane. Taigi, taip jau išėjo, kad už skrydį mokėjau paprastu bankiniu pavedimu. Tai, mano neprietelių akyse, ir buvo pagrindinė kliūtis atgauti pinigus: kreditinė kortelė turi draudimą, o tokie pavedimai bus grąžinami tik tada, jeigu liks ką grąžinti, nes pirmiausia rikiuojasi ten kažkokie kitokie kreditoriai. Bet kadangi man žmonės skundžiasi, kad jiems apie keliones skaityti nuobodu, tai čia padarysiu tokį intarpą ir papasakosiu Jums apie Nevierną Tamošių.

Taip jau išėjo, kad savaitė po savo mirties Jėzus pasirodė savo mokiniams. Bet tarp jų nebuvo Tomo, kuris tuo metu buvo kažkur prašapęs. Jis savo mokiniams parodė savo žaizdotas rankas ir šoną, ir mokiniai džiaugėsi pamatę Jėzų. Kai šie papasakojo apie prisikėlusį Jėzų pagaliau parsiradusiam Tomui, šis nepatikėjo. Tomas sakė, kad tik tada patikės, kai pats pamatys Kristaus žaisdas ir jas palies. Ir niekaip kiti mokiniai jo neįtikino. Aštuonios dienos po šio "iššūkio", Jėzus vėl pasirodė savo mokiniams, tarp kurių buvo ir Tomas, kuriam liepė paliesti žaizdas. Tai padaręs, Tomas patikėjo, o Kristus tarė: "Palaiminti tie, kurie tiki nematę".

Caravaggio - The Incredulity of Saint Thomas.jpg
"Caravaggio - The Incredulity of Saint Thomas" by Original uploader was Dante Alighieri at en.wikipedia - Transferred from en.wikipedia; transferred to Commons by User:Tm using CommonsHelper.. Licensed under Public Domain via Wikimedia Commons.

Atrodo, kad Tomas turėjo pasimokyti, kad tikėti reikia nemačius. Bet netrukus jam vėl nepasisekė. Mergelė Marija po mirties buvo paimta į dangų, moko Romos katalikų bažnyčia. Bet tuo metu Indijoje buvęs Tomas pavėlavo atvykti prie jos sarkofago, kai kiti Kristaus mokiniai jau buvo susirinkę. Ir kai šie Tomui papasakojo apie Mergelės Marijos dangun ėmimą, Tomas vėl nenorėjo patikėti, nepaisant to, kad palaiminti tie, kurie tiki nematę. Tada Marija numetė jam iš dangaus savo diržą, kurį gavęs Tomas patikėjo.

Francesco Granacci [Public domain], via Wikimedia Commons. 
Yra ir kitokių versijų: neva, Tomas buvo vienintelis Mergelės Marijos dangun ėmimo liudininkas, o diržas buvo jo įrodymas kitiems mokiniams, bet ši versija nėra labai populiari.

Kodėl aš apie tai pasakoju? Na, taigi, aišku- nevierni tamošiai netikėjo, kad Kūtvėla atgaus savo sąžiningu darbu uždirbtus ir taip netikėtai įmerktus eurus. Tai dabar galiu jiems išdidžiai pabaksnoti pirštu į savo banko sąskaitą ir pasakyti: "Va, jūs netikėjote, o aš tikėjau. Tai kas buvo teisus?"

Na, pinigai sąskaitoje, bet kelias iki jų buvo ilgas. Visų pirma noriu pasakyti, kad komunikacija iš Air Lituanica pusės buvo katastrofinė. Jiems nebuvo įmanoma prisiskambinti, į elektroninius laiškus praktiškai neatsakinėjo. Užpildyta pinigų atgavimo forma nesugeneravo pranešimo į e-paštą, todėl buvo neaišku, ar visi duomenys tvarkingai nuėjo. Iki šiol į du mano laiškus dėl papildomos €250 kompensacijos nėra atrašyta.

Asmeniškai mano priekaištas asmenims, atsakingiems už Air Lituanica uždarymą, yra tas, kad visos tokios katastrofos vykdomos penktadienį, kai savaitgaliais jokios pagalbos ir konsultavimo įmonės nedirba (nors, lygtais, visur buvo teigiama, kad dirba). Žmonėms yra ir taip stresas, kad rytojaus skrydis žlugo, kad suplanuotos atostogos neįvyks, kad patirs nuostolių dėl užsakytų viešbučių ir ekskursijų, o kur kreiptis ir kas atsakingas, kai telefonu neįmanoma prisiskambinti? Anot Andriaus Užkalnio, Konanas Griovėjas su kuvalda prasiėjo.

Aš piktinuosi ne todėl, kad buvo uždarytos oro linijos, bet dėl to, kaip tai buvo padaryta. Mano nuomone, jeigu jau reikia jas uždaryti, tai visų pirma reikia sustabdyti bilietų pardavimus. Tada leisti Air Lituanica lėktuvams tuos skrydžius, kurie yra nupirkti, įvykdyti arba perkelti į kitų oro linijų lėktuvus (kaip šiuo atveju- į Air Baltic skrydžius). Be abejo, be jokio kainos pasikeitimo keleiviams. Taip būtų brangiai, bet civilizuotai uždarytos Air Lituanica oro linijos, jeigu jau jos buvo tokios nuostolingos. Nes dabartinis ėjimas su kuvalda per viską ir visus tik atbaidys galimus užsienio investuotojus ir šiaip niekam garbės nedaro.

Kadangi komunikacija buvo tragiška, ilgą laiką buvo neaišku, bus ar nebus grąžinti pinigai. Ne tokia didelė suma tie 261 LTL (skrydis pirktas pernai lapkritį), bet ir tie baloje neauga. Maždaug prieš porą savaičių keletas mano pažįstamų, kurie pirko skrydžius kreditine kortele, atgavo pinigus už bilietus. Mano gi situacija tęsėsi, nes nevierni tamošiai liūdnai lingavo galva ir sakė: "Špygą tau atiduos". Tada aš vėl užpildžiau pinigų grąžinimo formą ir dar papildomai parašiau nurodytu e-paštu, nes abejojau, ar pirmoji pinigų grąžinimo forma buvo sėkmingai priimta. Tam reikėjo nurodyti banko sąskaitos duomenis, todėl susiradau pernai metų pirkimą. Ir čia man pasidarė įdomu.

Banko išraše nurodyta, kad pinigus už reisą Vilnius-Praha-Vilnius gavo UAB "Interneto partneris". Kadangi bilietus pirkau Air Lituanicos puslapyje internete, man pasidarė įdomu, kas čia per įmonė tokia. Labai nustebau, nes už skrydį sumokėjau ne tiesiai Air Lituanicai, o tokiai tarpininkei Greitai.lt. Kodėl? Iš karto parašiau į Greitai.lt nurodytus kontaktus ir gavau atsakymą:

"Dėkojame už Jūsų laišką. Jūsų pinigai gauti į mūsų sąskaitą, kadangi pasinaudojote mūsų rezervacinę sistema. Pinigai už bilietus, kurie buvo aktyvuoti po pinigų gavimo, iš karto buvo persiųsti aviakompanoijai Airlituanica. Esamu metu pinigai yra aviakompanijos sąskaitoje."

Paklapsėjau akimis. Rezervacinę sistemą naudojau Air Lituanica puslapyje, o pasirodo, kad jie šias paslaugas outsourcin'o? Na, tiek to, bet vis tiek keista. Maždaug prieš savaitę, į mano e-paštą atkeliavo pranešimas:

"Informuojame, kad Jūsų pinigų grąžinimo formą užregistravome ir perdavėme išmokėjimui. Pinigų grąžinimas bus atliktas artimiausiomis dienomis. Susisieksime su Jumis atskirai, jeigu reikės papildomos informacijos."

Tai buvo atsakymas į mano pirmąją, 2015 m. gegužės 28 d., užpildytą formą. Šiandien UAB "Start Vilnius" man grąžino €75,59. Taip kad, neskaičiuojant nervų gadinimo, esame atsiskaitę. Laukiu, gal teiksis ir dėl ES teisės aktų numatomos  €250 kompensacijos atrašyti. Nes palaiminti tie, kurie alksta ir trokšta teisumo, nes jie bus pasotinti.

O kokia buvo Jūsų patirtis uždarius Air Lituanica?

Ačiū, kad mane skaitote.

Kūtvėla

Kūtvėla keliauja į Oslą. Trečioji diena: ko neprivalgei, tą tikrai galima prilaižyti.

Ko neprivalgei, to neprilaižysi,- mokina liaudies išmintis studentą paskutinę naktį prieš egzaminą. Bet kartais ir liaudies šimintis klysta. Paskutinę dieną Osle pamatėme viską, ką norėjome, ir dar daugiau. Kadangi švediškas stalas pusryčiams jau nebeviliojo, subėgiojome laiptais žemyn iki Narvesen parduotuvės, kur rytais būdavo karštų šviežių kruasanų. Neįtikėtina, bet norvegiškų kainų apsuptyje buvo saigi salelė, kur vidinis balsas skaudžiai nedejuodavo ištraukiant piniginę. Oslas yra brangus miestas, viskas brangiau kokiu trečdaliu nei Vilniuje.

P1440668
Pusryčiai, 20 NOK.
Botanikos sodas yra įkurtas netoli Edvardo Munko muziejaus. Jis atidarytas nuo ankstaus ryto ir lankomas nemokamai, todėl abiem progomis pasinaudojame. Pirmą kartą šios kelionės metu važiuojame metro. Oras pastebimai atvėsęs. Kaip birželio mėnesiui, šalta kaip Lietuvoje.

P1440672
Kūtvėla lankosi Oslo botanikos sode.

P1440676
Ramunės.

Kūtvėla keliauja į Oslą. Antroji diena: muziejų maratonas Bygdoy pusiasalyje.

Wednesday, July 22, 2015

Antrąją kelionės dieną paskyrėme Bygdoy pusiasalyje esantiems muziejams. Aplankėme ledlaužį Framą, plaustus Kon-Tiki ir Ra II, jūreivystės muziejų, žydų holokausto centrą, vikingų laivų muziejų ir muziejų po atviru dangumi. Visi šie muziejai yra pasiekiami autobusu Nr. 30. Šios lankytinos vietos sezono metu dirba iki 18.00. val. ir visos priima Oslo Pass.

P1440414
Ledlaužis "Framas".
Pirmasis mūsų aplankytas objektas šiandien-ledlaužis "Framas". Jis darbą pradeda anksčiausiai, 9.00 val., o kiti pusiasalio muziejai-tik nuo 10.00 val. Tiesą pasakius, "Framas" buvo moksliniams tyrinėjimams skirtas laivas, ne ledlaužis tiesiogine prasme, bet jo konstrukcija buvo tokia, kad leido laivui įšalti leduose. Jo pirmtakas buvo ledų gniaužtuose nuskandintas, neišgyveno dvidešimt įgulos narių, žuvo ir keletas gelbėjimo misijos žmonių. Tuomet dar nebuvo laivo, kuris galėtų atlaikyti tokį ledų spaudimą, ir kapitono Nanseno sprendimas tyčia leisti "Framui" įšalti leduose Arkties vandenyne buvo iš anksto laikomas savižudiška misija. Bet "Framui" vis dėlto savo naujoviško dizaino dėka pavyko sėkmingai atlaikyti ledų spaudimą. Į planuojamą 3-5 metų kelionę buvo rūpestingai parinktos maisto atsargos. Be kūniško peno, buvo atkreiptas dėmesys į dvasinę įgulos būklę: apie 600 tomų knygų buvo atrinktos į laivo biblioteką, buvo atgabenti pusiau-automatiniai vargonai su šimtu melodijų, saloną puošė žymių dailininkų darbai, o laivo gydytojas tapo ir laivo žurnalistu.

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...