Mane galima sutikti

Ryga, Latvija, su pratęsimu Jelgavoje.

Pirmasis metų vynas: Božolė Nuvo ir kiti vyno abrakadabra.

Friday, November 21, 2014

Vartodami alkoholį, Jūs rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove.

Pirmą kartą Božolė (pranc. Beaujelois) vyno paragavau prieš kokius tris metus. Tuomet mano pažįstamas dirbo Panevėžyje, Aukštaitijos siaurajame geležinkelyje, geriau žinomame kaip siaurukas. Taigi, šis siaurukas turi tradiciją kasmet organizuoti šventinę ekskursiją pasitikti jauną ir naują metų vyną. Mano minėtasis pažįstamas paorganizavo to vyno (visiškai skaidriai ir legaliai) ir mums, bet kol mes visi degustuojantys susirinkome į vieną krūvą, tai, kaip visada, praėjo ne savaitė ir ne dvi. Ir taip jau atsitiko, kad šiai progai įsigytasis vynas buvo jau švelniai rūgtelėjęs. Dabar neprisimenu, ar išgėrėme mes tą butelį, ar ne, bet kažkodėl manau, kad visgi išgėrėme.

Božolė regionas yra Burgundijoje, Prancūzijoje. Ši vietovė yra netoli nuo Liono miesto, kuris praeityje buvo garsus savo šilkais. Marija Antuanetė savo pirmąją dieną jau beveik stovėdama ant Prancūzijos žemės buvo tam specialiai pastatytame paviljone (papuoštame Jasono ir Medėjos serijos gobelenais, ironiška, ne?) dofinės perdavimo Prancūzijai ceremonijoje dalyvavusių aristokračių akivaizdoje išrengta iki panagių ir perrengta pagal prancūziškas madas, o kojinės jai buvo atgabentos iš Liono manufaktūrų. Liono manufaktūrose sidabru liejo ir suknias Rusijos aristokratėms, bet tokiais kiekiais, kad net labiausiai mados klausimais ištvirkusiems prancūzams iš brangumo perukai šiaušėsi. Tačiau nepaisant tokio garbingo istorinio patronažo moteriškų aksesuarų klausimais, ilgą laiką jaunas vynas nebuvo laikomas ypatingoje pagarboje:

"It was a young, fruity wine sold in barrels and served in carafes in restaurants in Lyon and in specialized bistros in Paris--strictly the cheap places.  In the early 1950s, this vin nouveau never saw the inside of a bottle or traveled overseas.  But at about that same time, by the strange workings of reverse snobbery, the news spread that it was chic to drink this newly born wine."  Šaltinis: Weimax Wines and Spirits

Mano įsigytas vynas priklauso Beaujolais Villages apeliacijai,*  kuri apima trisdešimt aštuonis kaimus šiauriniame Božolė regione. Dėl kalvų, kuriose čia auga vynuogės, šis vynas yra laikomas geresniu, nei kiti Božolė regiono vynai, o ir dirva čia palankesnė vynuogėms, nei molinga žemė pietiniame Božolė regione. Božolė vynui daugiausia yra auginama Gamay rūšies vynuogių (šiame vyne turėtų būti juntamas vyšnios arba braškės poskonis), nors leidžiami ir deriniai su kitomis vynuogių rūšimis. Beaujolais Villages vynas sudaro ketvirtį viso Božolė regiono produkcijos. Šis vynas yra skirtas vartoti iš karto, bet tinkamomis sąlygomis jis gali prasilaikyti iki penkių metų. Šaltinis: Beaujolais Villages Wine.

Šiaip nei aš būčiau ėjusi to Božolė pirkti, nei ką, tik kad pasipylė socialiniuose tinkluose vienas per kitą pasakojimai apie šį vyną, tiesiog kaip iš kokio gausybės rago liejosi. Na, pamaniau, reikia ir man paragauti, jeigu jau visi ragauja. ** Tuo pačiu, pagalvojau, pasiimsiu ir dar anksčiau Vyno Dienose ragauto ir man patikusio balto vokiško vyno butelį-tą tai bent žinai, ką perki. Bet kadangi mano skonis yra kažkur tarp keisto ir išrankaus, tai dar gudriai pasiteiravau, kur Vilniuje yra didžiausia Mineralinių Vandenų (dabar- Bottlery) parduotuvė- juk taip daugiau šansų, kad bus, ko ieškau. Man rekomendavo parduotuvę Jasinskio g. Deja, mano norimo vyno ten nebuvo-išpardavė. Tiesa, konsultantų labui reikia pasakyti, kad jie bandė siūlyti "kažką panašaus", bet kai moteris ką tvirtai įsikala į galvą, tai kad ir su kuolu tašyk-neišmuši. Taigi, duotuoju klausimu paskambino į Panoramos skyrių ir paprašė atidėti butelį (ten buvo likę šeši vienetai). Mat, nors Jasinskio g. parduotuvė didesnė, Panoramos skyriaus sandėlys didesnis. Go figure. Tą dieną iškrito pirmasis sniegas, kuris buvo labiau panašus į pirmą krušą su vėju. Tad tokia buvo atmosfera, kai aš Neries krantine ėjau, grumdamasi su stichija, išsvajotojo alkoholio atsiimti, net suprakaitavau- o jeigu vis dėlto išparduos, manęs nesulaukę? Panoramoje net nustebo, kad toks skambutis išvis buvo, ir paėmė mano ieškomą vyną nuo lentynos, prieinamos visiems mirtingiesiems.

Socialiniuose tinkluose apie Božolė vyną atsiliepimai kol kas labai įvairūs. "Šūdvynis"- pasakė vienas internautas, tai jau atsiprašau gerbiamo Skaitytojo, bet laikau savo šventa pareiga visą teisybę sakyti. Nes apie vynus kalbant meluoti yra nuodėmė. Tokia  ne kažką nuomonė apie šių metų Božolė yra kol kas vyraujanti (o gal žmonės tiesiog ne gurmanai, prie tauraus gėrimo nepratę, visko gyvenime pasitaiko?). Bet jeigu tai šūdvynis, tai, žinokite, nepigus šūdvynis.

Tuo pačiu pasiteiravau gerbiamų prelegentų, koks maistas tinka prie šio vyno. Man labai patinka meniu, išvardintas šiame straipsnyje: Fiona Beckett: TOP FOOD MATCHES FOR BEAUJOLAIS (AND OTHER GAMAY). Dar nebuvau ragavusi suši su vynu, todėl šios dienos eksperimentui pasirinkau savo pirkinį suporuoti su suši iš Ozo prekybos centre esančio "Labuki"- mano nuomone, ten vyniojamas geriausias suši visame Vilniuje.

P1380900
Suši išsinešimui. 

P1380908
Dailus kaip Kalėdinė eglaitė mano vyno butelaitis. Va, netgi eiles kurti pradėjau. O dar nė neatkimšau.

P1380916
Skvarbus ir vertinamas Kūtvėlos žvilgsnis į vertinimo objektą iš arčiau.
Taigi, kur mano kamščiatraukis? Voila!

Kvapas. Mano uoslė-labai jautri, todėl kartais tenka nuo to nukentėti arba pastatyti kitus asmenis į nepatogią padėtį ("O, kažkas neseniai šitame kambaryje valgė apelsiną."), bet kiek beuosčiau, nieko nepavyko užuosti. Vienintelis kvapo įvertinimas, kuris atėjo man į galvą, buvo "kvepia kaip geras raudonas vynas".

Spalva. Tamsiai bordo, pereinanti į juodumą, tiršta-nepasiduoda peršviečiama.

Ašaros neatsirado.***

Skonis. Pirmas gurkšnis-beskonis. Gomuryje jaučiasi nedidelis rūgštingumas, bet skonio natos nepagaunu. Apie tai, kad gali jaustis vyšnia, perskaičiau jau po degustacijos, todėl džiaugiuosi savo asmeniniu atradimu, nes man visgi pagaliau pavyko kažkuriuo liežuvio receptoriumi užčiuopti švelnią, labai švelnią, vos vos juntamą vyšnią, bet jau toooookią lengvą, kaip bitės sparnelis. O vyšnių aš šiaip jau labai nemėgstu.

Derinimas su maistu. Tobulas derinys su suši. Prie prėsko, žalia žuvimi įdaryto suši šis vynas su savo rūgštele dera puikiai (tik vyšnia dingsta kaip nebuvusi, bet gal kada nors tvarkydama kambarius rasiu?), kaip ir puikiai nugęsina aštrumą, kurį suši suteikia suteikia wasabi krienai ir ridikas. Bet reiks dar pabandyti paderinti ir su šalta paukštiena, kaip siūlo rekomendacijos. O prie suši-geriau nesugalvosi.

Bendras įvertinimas 5 balų sistemoje: 2 tvirti balai. Man vis dėlto trūksta kvapo ir ryškesnio poskonio.

Kai išgersiu savo Božolė, tai nulupsiu etiketę ir įklijuosiu į specialų sąsiuvinį su pastabomis. Kai kurios etiketės, iš patirties žinau, pamirkusios vandenyje lengvai atsiklijuoja, o kitas gamintojai taip priklijuoja, kad ir švitriniu popieriumi nenutrinsi. Na, bus matyt, to vyno dar liko pakankamai. Ir viskas dėka pono Georges Duboeuf, kurio dėka trečias lapkričio ketvirtadienis kasmet virsta švente. Pasak šio straipsnio, 2014 metų Beaujolais Villages Nouveau  ir  Beajoulais Noveau iš pono Duboeuf vyno sandėlių nugalėjo 400 konkurentų ir pelnė aukso medalį.

Iki kito susiskaitymo, su meile ir kaip visada susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Šilkinėkojinaitė

* apeliacija (appelation) - geografinė nuoroda, nurodanti, kur buvo užauginta vynuogė ir kur buvo pagamintas vynas.

**Ne, jeigu kas nors trenks galvą į sieną, tai aš netrenksiu.

***Dar būna vadinamos "kojelėmis".

Ar Lietuvai reikalingas Valstybinis Turizmo Departamentas?

Monday, November 17, 2014

Pradėsiu nuo to, kad yra vienas svarbus dalykas, kurį Valstybinis Turizmo Departamentas moka daryti gerai- tai pasikviesti į svečius užsienio žurnalistus, kurie grįžę namo pasidalintų savo įspūdžiais su savo skaitytojais ir tokiu būdu pareklamuotų Lietuvą. Kokių šalių žurnalistai jau spėjo mus aplankyti, galite pasiskaityti 15 min. "Pasaulio žurnalistai vienas po kito lanko ir populiarina Lietuvą tarp užsienio turistų". Šalies žinomumo plėtra yra svarbus dalykas, tačiau ar tai nėra ta funkcija, kurią galėtų atlikti, sakykime, kad ir Užsienio reikalų ministerija?

2014 metų liepos 4 d. Valstybinis Turizmo Departamentas prie LR Ūkio ministerijos (toliau- VTD) gavo pranešimą, kad "Go Travel Planet" kelionių organizatorius yra nemokus. 2014 metų lapkričio 14 d. VST sustabdė kito kelionių organizatoriaus- "Fresh Travel" ("Plius Travel") veiklą dėl tos pačios priežasties-nemokumo. Vieni turistai nakvojo oro uoste, kitus -kaip kokie Somalio piratai- įkaitais laikė paėmę turkai viešbučiuose. Draudimo suma šiuo konkrečiu atveju buvo 700.000 LTL, iš kurių jau yra paskaičiuota, kad 600.000 LTL eis padengti skrydžiams, kuriais tautiečiai pargabenti namo. Lieka 100.000 LTL ir krūva pretenzijų- nesunku nuspėti, kaip viskas baigsis. VTD, kaip visada, jokių nerimo signalų nejautė, nors valstybinė institucija, kurios pavadinime yra žodis "turizmas", turi ginti ir saugoti turistų teises, o ne užsiimti nežinia kokia abrakadabra, kaip dabar.

2014 metų rugpjūčio pradžioje aš pati išvykau su viena kelionių agentūra (jos pavadinimo kol kas nepaviešinau, bet neketinu ir slėpti, jeigu kas nors susidomės) į vienos dienos kelionę į pajūrį. Šią kelionę su nelaimėliais tautiečiais šiltuosiuose kraštuose sieja tai, kad tai irgi buvo kuponu pirkta kelionė su nuolaida. Šitoje vietoje pasakysiu, kad jeigu perki kelionę pigiau, tai nereiškia, kad kokybė turi būti blogesnė, nei už pilną kainą, nebent autobusas-grabas ant ratų būtų aiškiai įvardintas kelionės sutartyje; kitu atveju, tikiuosi padoraus aptarnavimo. Kelionės įspūdžiai aprašyti buvo jau anksčiau (nuoroda čia), todėl kreipiausi į VTD, prašydama:

Prašau Valstybinį Turizmo Departamentą imtis reikiamų priemonių:
  1. Užtikrinti, kad visi kelionių organizatoriai būtų atsakingi už transporto priemones, kurias siunčia į kelionę. Jos turi atitikti techninius saugumo reikalavimus, higienos reikalavimus, būti europinio komfortabilumo pavyzdžiai, o ne metalo laužas.
  2. Patikslinti, ar minėtas „KELIONIŲ AGENTŪROS PAVADINIMAS“ dirba tvarkingai-galbūt seni autobusai yra samdomi dėl to, kad įmonė turi finansinių problemų ir negali sau leisti kokybiškų paslaugų teikimo, įskaitant patyrusį kelionių vadovą/gidą.
  3. Patikslinti, ar minėtas kelionių vadovas VARDENIS PAVARDENIS, atstovavęs „KELIONIŲ AGENTŪROS PAVADINIMAS“ šios kelionės metu, yra kompetentingas toliau dirbti šį darbą- juk Valstybinis Turizmo departamentas tvirtina gidų licenzijas.
Kaip matote, mano skundą stipriai įtakojo neseniai vykęs kelionių operatoriaus bankrotas. Skundą pateikiau elektroniniu paštu 2014 metų rugpjūčio 4 d. Kitą dieną gavau atsakymą, kad mano skundo nenagrinės, nes jis nepasirašytas. Ką gi, skundą atsispausdinau, užraičiau autografą, nuskenavau ir nusiunčiau vėl. 2014 metų rugpjūčio 22 d. parašiau paklausimą, kodėl iki šiol nesu gavusi jokio atsakymo, po trijų dienų man atsakingas darbuotojas atrašė, kad daug darbuotojų atostogauja, todėl mano skundo imsis, kai tik daugiau specialistų grįš iš atostogų. 2014 metų rugsėjo 11 d. vėl parašiau paklausimą, ar mano skundo klausimu kas nors iš viso vyksta, ir štai- o stebukle!- 2014 metų rugsėjo 15 d. elektroniniu paštu gavau visą pundą pažymų, ataskaitų, nuskenuotų atsiliepimų, ir t.t. Kelionių agentūra atsakomybės purtosi, gidas meluoja per akis-na, tiek to, tai jų sąžinės reikalas. O autobusas, pasirodo, turi techninės apžiūros dokumentus-jis visiškai tvarkingas.

Štai autobusas, kuriam nei kelionių agentūra, nei VTD priekaištų neturi- jis yra techniškai tvarkingas. Tik va nulėkė du ratai kažkodėl. 
Tačiau mane pritrenkė ir sužavėjo ne tai, kad mūsų gyvybe rizikavusi kelionių agentūra iki šiol sau smagiai keliones pardavinėja, bet paskutinis VTD atstovo, su kuriuo vyko mano susirašinėjimas, komentaras:

 Persiunčiame Jums gautus kelionių organizatoriaus paaiškinimus. Jeigu nesutinkate su paaiškinimais, tuomet reikėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri nagrinėja skundus dėl netinkamos kokybės paslaugų ir turi įstatymais nustatytą teisę taikyti poveikio priemones. Departamentui tokia kompetencija nepriskirta, mes tik išvadas teikianti institucija, kuomet gavus skundą Tarnyba kreipiasi į mus su prašymu pateikti išvadą. 


Išvados, beje, taip ir negavau, tik krūvą popierinių įrodymų, kad skundžiamoji agentūra yra šventesnė už Popiežių. Ar dar lieka Jums klausimų dėl VTD reikalingumo? Man- ne. Ši institucija yra iš esmės neįgali spręsti kokius nors su turizmu susijusius klausimus, o ką veikia jai vadovaujantis Ūkio ministras- man išvis mistika. Visus, su turizmu susijusius klausimus pas mus puikiai sprendžia, kaip pasirodo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Kiek biudžetui kainuoja ši abrakadabra ir viešaisiais ryšiais su žurnalistais užsiimanti įstaiga? Nei daug, nei mažai: VTD darbo užmokestis.

Keliaukite, mielieji, juk keliavimas plečia akiratį. Ypač-teisiniuose terminuose.

Su meile,

Kūtvėla


Kas liko už kadro Maltoje?

Monday, November 10, 2014

Tradiciniu tapęs įrašas pabaigia Maltos pasakojimų seriją. Atsiprašau, kad užtrukau taip ilgai, kol jį paskelbiau, bet RL* atsitiko. Taigi, Malta. Prieš išvykdama girdėjau atsiliepimus, kad Malta nepatiko ne vienam ten apsilankiusiam lietuviui. Kadangi mano prisiminimai dar iš 2009 metų kelionės buvo tik geriausi, aš tik gūžčiojau pečiais. Bet dabar suprantu, kodėl Malta gali nepatikti.

Skrydis į Maltą yra mažiausia problema- iš Kauno kylantys Ryainair lėktuvai nugabena iki šios salos per maždaug 3 val 40 min. Iki Kauno oro uosto iš Vilniaus autobusų stoties veža Ollex firma.

Apgyvendinimas bus didžiausias galvos skausmas. Sala sėte nusėta kurortiniais miesteliais ir viešbučiais su bloga miego kokybe. Aš gyvenau Buggiba kurorte esančiame St. Paul's Bay miestelyje, mano viešbutis buvo orientuotas į pensijon išėjusių britų kontingentą, todėl diskoteka, kurios muzika skambėjo po visą pastatą ir dar toliau, baigdavosi vidurnaktį. Tautiečiai, kurie gyveno Valetoje, po savo langais muziką girdėjo iki 05.00 val. ryto. Viešbučių kainos ir apgyvendinimo sąlygos- kiekvienam pagal kišenę ir pageidavimus, bet savąjį išsirinkau pas Urkis Travel.

Pervežimas iš oro uosto į viešbutį ir atgal Maltoje gali būti užsakytas per Airport transfers arba įvairias kelionių agentūras. Jeigu atvyksite vėlai naktį, geriausia užsisakyti pervežimą iš anksto, bet dienos metu oro uostas yra gerai pasiekiamas ir viešuoju miesto transportu iš bet kurio salos kampelio.

Viešasis transportas Maltoje yra nebrangus, bet lėtas ir retas. Jeigu autobusas bus pilnas, vairuotojas nesustos stotelėje paimti naujų keleivių, ir tai gali kartotis tol, kol jums iš padų į šaligatvį šaknys išaugs. Reikiamas autobusas sustabdomas ranka, panašiai kaip stabdydavome mikriukus, o norintys išlipti spaudžia raudoną mygtuką dar prieš privažiuodami stotelę. Savaitės bilietas kainuoja 6.50 EUR, galima nusipirkti iš vairuotojo. Daugiau informacijos ieškokite Malta Public Transport svetainėje.

Bevielis internetas yra prieinamas tam tikruose taškuose nemokamai, kaip ir didesniuose viešbučiuose ar restoranuose, bet labai gali būti, kad kai kuriuose viešbučiuose jo nebus, arba bus mokamas.

P1380781
Ir gyventojai nenusiteikę dalintis.
Maistas Maltoje yra nuostabus, ypač jeigu tai-ne Jūsų viešbučio pusryčiai. Savaitės pabaigoje į kiaušinius žiūrėti nebegalėsite. Tačiau drąsiai ragaukite jūros gėrybių patiekalus, sraiges, triušieną (pastarosios paragauti nedrįsau, nors atsiliepimai buvo geri). Maltos ir Gozo vynas manęs nesužavėjo, bet gerti galima. Valgyti restoranuose nėra pigu, karšto patiekalo kainos svyruoja 13.00-16.00 EUR ribose. Yra nebrangių supermarketų, taipogi galima nebrangiai pasigardžiuoti šviežių vaisių salotomis nuo lauko prekystalių.

Suvenyrai gana kičiniai, pagaminti Kinijoje. Keramika labai panaši į Sicilijos dirbinius. Norintys ko nors autentiško tegul ieško prieskonių turguose, filigrano juvelyrikos, likerių ir uogienių iš vietinių žaliavų, nėrinių. Gerų suvenyrų ir kainos geros- auskarų pora gali kainuoti nuo 20 EUR. Nenusivilsite įsigiję receptų knygą.

Lankytinos vietos. Muziejai nepigūs, 5-10 EUR už bilietą, bet galbūt ne visi tokie modernūs ir turtingi, kaip esame įpratę, bet bent jau šventyklas aplankyti reiktų. Norintys sutaupyti gali pasiskaityti daugiau apie Malta Pass ir Malta Heritage Pass tipo bilietus. Daugelyje viešbučių veikia turistinės atstovybės, kur padės įsigyti įvairius ekskursinius turus po salą. Malta siūlo tiek daug turų, kad neapsiimu nė bandyti juos visus aprašyti- geriausia yra klausti vietoje. Tokie turai kainuoja nuo 25 EUR žmogui. Norintys gali vykti dienos kelionei į Siciliją, prie Etnos ugnikalnio.

Kalba yra anglų. Maltoje yra dvi kalbos: maltiečių ir anglų. Jeigu kai kur Europoje ir Izraelyje dar galima susikalbėti rusiškai, Maltoje to garantuoti negaliu, nors turistinis segmentas iš Rusijos yra pakankamai didelis. Tas vienos kalbos dominavimas tikrai gali sukelti nepatogumų vyresnio amžiaus lietuviams turistams, nemokantiems anglų kalbos, ypač bandant užsakyti kokias nors paslaugas ar ieškant informacijos.

Išlaidų išklotinė.

Skrydis: 420 LTL
Pervežimas: 36 LTL
Viešbutis: 630 LTL
Lankytinų vietų bilietai: Malta Pass su pristatymu 200 LTL, kiti bilietai 104 LTL
Transportas: savaitės bilietas 6.50 EUR, keltas į Gozo 4.65 EUR. Viso apie 40 LTL
Suvenyrai: 262 LTL
Maistas: trys vakarienės viešbutyje 30 EUR (apie 104 LTL), kitas maistas 255 LTL
Kitos išlaidos: 240 LTL

Viso: 2291 LTL

Dabar, žvelgiant iš šono, mane labai netenkina maistui išleista suma. Bet neatsilaikydavau nenusipirkusi kavos puodelio, pyragaičio, vaisių, o visa tai labai greitai susideda. Suvenyrams irgi išlaidos didesnės gavosi, nei kad būčiau norėjusi, bet dalis jų buvo lauktuvėms. Galima sutaupyti išties nemažai nesilankant muziejuose, nes pati sala yra kaip muziejus, galima grožėtis architektūra ir gamta. Jeigu man dar kada nors teks lankytis Maltoje, į muziejus jau neisiu.

P1380785
Malta. 
Kodėl man nepatiko Maltoje? Visų pirma, didelės statybos labai keičia salos veidą ir netrukus čia bus antra Turkija su baseinais prie viešbučio ir viskuom įskaičiuotu. Salos autentika nyksta tiesiog akyse, auga šiukšlių kalnai, dingsta ramus miegas, viskas brangsta. Malta dar bando gelbėtis kviesdama kelionių tinklaraštininkus atvykti, pamatyti salą ir papasakoti savo gerbėjams apie savo patirtį, bet bijau, kad tikslinė tų tinklaraštininkų auditorija ir bus ta, kuri galutinai sunaikins šią salą.

Važiuokite į Maltą dar du metus, o paskui-viskas, Rojus užsidaro.

Su meile ir giliu liūdesiu širdyje, Jūsų

Kūtvėla Mikaldapranašaitė

*RL- mano studijų laikais taip buvo vadinamas Real Life- gyvenimas ne virtualioje erdvėje.

Paskutinis Rojaus pasispardymas. Audra prie Blue Grotto ir 14 kilometrų palei Grand Harbour arba Kaip Kūtvėla šventė savo gimtadienį.

Tuesday, November 4, 2014

Toks kritinis momentas tinklaraštininkės gyvenime- angliškus pavadinimus nuo šiol rašysiu angliškai, tepasiunta visi, kam nepatinka. Visų pirma, originalo kalba jie geriau skamba. Lietuvių kalba yra puiki kalba, turinti tuntus žodžių nusakyti judėjimui ( judėti, eiti, bėgti, pulti, skirsti, trepsėti, šlepsėti, krebždėti, krutėti, slinkti, judintis, nešti užpakalį, drožti, kulniuoti, pleventi, nešti kudašių, kilnoti kojas, prisitrinti pūsles ir t.t.), kai normalioje anglų kalboje visa tai puikiai atitinka vienas žodis "go". Sakau normalioje, nes visi išvardinti lietuvių kalbos veiksmažodžiai turi savo atitikmenis anglų kalba, bet joks sveiko proto anglas jų nevartos, jeigu galima pasakyti paprasčiau, o tikrai galima. Visų antra, iškyla grynai laiko gaišimo krapštant smegenis ir ieškant tinkamo atitikmens problema. Štai kad ir praeitame reportaže iš Gozo minėtas Azure Window. Su "window" problema menka, langas ir Lietuvoje langas, bet su "azure" jau sudėtingiau. Čia ne mėlynas, ir net ne žydras langas, o vat būtent azūrinis. Su "harbour" vėlgi savi niuansai- kodėl ne "port"? Anglų kalboje žodis sugeba užkoduoti prasmę, kurią atrandi tik atsivertęs normalų klasikinį aiškinamąjį žodyną, ir tarp "harbour" bei "port" gali slypėti prasmės bedugnė, kurią bandytų klaidingai uždengti lietuviškas žodis "uostas". Ir aplamai apie vertimų dos ir donts žmonės daktaro disertacijas rašo, todėl labai čia nesiplėsiu.

Kiekvienais metais per savo gimtadienį stengiuosi kur nors išvažiuoti. Taip pasidarau sau dovaną ir išvengiu prievolės gimtadinėti su tostais, balta staltiese ir dar baltesne mišraine. Gimtadienio šventimas man yra trauma nuo vaikystės, todėl  dabar labai džiaugiuosi galėdama pabėgti nuo sveikinimų lavinos ir neatsakinėti į skambučius (išskyrus mamos, nes, nu.). Ir štai kaip tik dieną prieš išvykimą iš Maltos ir išpuolė mano gimtadienis. Iš pradžių buvau planavusi tą dieną kopti į Etnos ugnikalnį, bet žmogaus planai skirti tik Dievui prajuokinti, todėl likau Maltoje. Ryte sugaišau kokias dvi valandas, kol iš viešbučio pavyko atvažiuoti iki Valetos, o iš jos- iki mažo miestelio Žebbug, iki kurio nuo Valetos yra vos šeši kilometrai, bet autobusas vingavo vos ne pusę valandos, o iš to Žebbug dar reikėjo važiuoti kitu autobusu iki Blue Grotto. Kol trepokavau aplink stotelę Žebbuge, įsišnekėjau su trimis ispanais turistais. Jie atskrido trim dienoms, tai lakstė kaip įkirpti po salą, kad viską pamatytų. Aš išlipau prie Blue Grotto, o jie nuvažiavo toliau prie šventyklų. Deja, diena prasidėjo nekaip, nes visą savaitę laukta audra ėmė ir atsitiko šiandien. Na, tikra audra jos nepavadinsi, bet bangavo nemaloniai.

P1380609
Blue Grotto yra kažkur ten.
Čia esančios olos, kurias galima aplankyti laiveliu, ir saulėtekio žydrai nudažomas vanduo vilioja turistus, todėl yra sukurta nedidelė infrastruktūra su atovėjimo aikštele, švariai užlaikomu nemokamu tualetu, kavine, suvenyrų parduotuvėmis, pasiplaukiojimais laiveliu.

P1380598
Laiveliai į Blue Grotto. 

P1380600
Prieplauka. 

P1380601
Tokio bangavimo jau užtenka, kad laiveliai neplauktų.

Paskutinis Rojaus pasispardymas. Plaukiame į Gozo salą.

Sunday, November 2, 2014

Gozo sala yra turbūt geriausiai reklamuojamas Maltos turistinis produktas, ir ne be reikalo. Šiandien teko keltis taip anksti, kad net viešbučio registratūroje naktavojęs darbuotojas krūptelėjo, ir tada reikėjo dar su tamsa vingiuoti per pusę salos autobusu iki kelto. Prie stotelės įsikūrusi nedidelė kepyklėlė jau traukė iš krosnies karštus pyragėlius ir skaniais kvapais gundė belaukiančius autobuso į įvairius salos viešbučius vykstančius darbuotojus. Didelė problema buvo mano visiškai prarastas balsas- kosulys nepasidavė vidiniam ir išviršiniam trynimui spiritu ir šiandien visiškai atėmė man balsą. Keltas į Gozo pusę nemokamas, bet grįžtant reikia apmokėti kelionę į abi puses (nepilnai 5 EUR).

P1380305
Išvykstame.

P1380306
Kūtvėla keliauja į Gozo. 

Paskutinis Rojaus pasispardymas. Sodų, auskarų, ir šventyklų diena.

Thursday, October 30, 2014

Kadangi mano atostogos tiesiog vėju švilpė, vis likdavo tai šis, tai tas nepamatytas. Šiandien į planą sugrūdau viską, ką buvo galima sugrūsti pagal transportą, darbo laiką ir geografiją. Vakar aplankytus Parizio šeimos rūmus buvau suplanavusi derinti su Villa Bologna, nes abudu miesteliai buvo ant to paties autobuso trąsos, bet, kaip jau rašiau praeitame reportaže, tokį planą teko pakoreguoti, ir šiandienai liko tik Villa Bologna. Ja susidomėjau radusi labai gražiai išleistą reklaminį lankstinuką kažkuriame turizmo informacijos centre. Jeigu tik kur nors yra rūmai/vila/dvaras ir sodas, tai yra garantija, kad anksčiau ar vėliau čia apsilankys Kūtvėla.

Šią vilą 1745 m. pastatė Fabrizio Grech savo dukrai jos vestuvių proga. Nors pats ponas Grech ėjo labai atsakingas valstybines pareigas (buvo Didžiojo Magistro patarėjas), iš jo buvo šaipomąsi dėl to, kad žmogus buvo jis turtingas, tik žemos kilmės, neturėjo net šeimos rūmų. Šis Villa Bologna (Bologna buvo jo žento pavardė) projektas turėjo nutildyti visus kritikus. 1890 m. vilą paveldėjo to meto garsus politikas seras Gerald Strickland, Maltos ministras pirmininkas ir atstovas JK Bendruomenių rūmuose. Likęs našliu, jis vedė Margaret Hulton, turtingą paveldėtoją, kurios pageidavimu buvo įkurti sodai. Senos arklidės 1950 m. buvo paverstos keramikos dirbtuvėmis. Šiuo metu vila priklauso ponui Gerald de Trafford, sero Strickland anūkui. 2012 m. buvo gautas ES finansavimas vilos atkūrimo darbams.

Išlipau iš X3 autobuso prie įėjimo į San Anton sodus, kur šiek tiek paklaidžiojau ieškodama įėjimo į vilą. Tiesą sakant, nesu tikra, ar ten ir turėjo būti autobuso sustojimas, ar vairuotojas mane, kaip vienintelę susirūpinusią turistę autobuse, tiesiog išsodino ten, kur pasakiau važiuojanti- į San Anton Gardens; maltiečių autobusų vairuotojai dažnai taip daro. Mane pasitiko labai maloni mergina, apibilietavo, davė vietovės planą ir planšetinį kompiuterį su maršruto komentarais. Taip apginkluota, porą kartų pasiklydusi keramikos dirbtuvės labirintuose, ištrūkau į pirmykštės gamtos valdomus sodus. Apsilankymas šioje viloje man paliko labai keistą įspūdį. Jeigu Jūsų žmona pradėtų zyzti, kaip jai norisi nuosavo žemės lopinėlio, kur jinai galėtų pasisodinti eilę morkų ir eilę salotų, atveskite ją čia- visas noras praeis. Soduose plušėjo du žmonės ir traktoriukas, bet rezultato nesimatė. Žinoma, gamta čia tokiame klimate visli, todėl kova su piktžolėmis yra amžina. Vila tvarkoma iš pagrindų, bet arti ir akėti čia reiks dar ilgai. Lankstinukas buvo labai apgaulingas. Bet kad jau atėjome, tai apsižiūrėkime.

P1380157
Pergolės su vynuogėmis. Neatsilaikiau, užsikišau vieną už žando-saldi. 

Paskutinis Rojaus pasispardymas. Pusiau skusta, pusiau lupta diena saloje arba Kaip Kūtvėla liko ant uolienos.

Monday, October 27, 2014

Pensininkų ir reabilitacijos reikalingų asmenų Rojuje Maltoje turizmo paslaugos yra organizuojamos su britišku preciziškumu ir austriška kainodara. Ekskursijų, turų ir pramogų katalogus kūrenant būtų galima prasilaikyti ne vieną žiemą Lietuvos kaime, rodant špygas šilumininkams. O aš šiandien nusprendžiau išbandyti tame turistiniame spame pirmaujantį Malta Sightseeing Hop on-Hop off autobusą. Jų yra trys maršrutai: šiaurinėje salos dalyje, pietinėje salos dalyje ir Gozo saloje. Į Malta Pass yra įtrauktas vienas maršrutas pasirinktinai (kaip paaiškėjo vėliau, su tos dienos bilietu galima naudotis tiek šiauriniu, tiek pietiniu Maltos autobusu). O kad turistams visai galvos susisuktų, konkuruojanti firma pasivadino Sightseeing Malta Hop on-Hop off. Pagrindinis šito autobusinio turo gėris yra tame, kad yra transferinis autobusas, kuris surenka turistus iš viešbučių ir pristato į turo pradžios tašką Valetoje. Ilgai dvejojau dėl šio turo, nes transferinis autobusas išvyksta 8.00 nuo gretimo viešbučio, o tai reiškia, kad lieku praktiškai be pusryčių (kurie įskaičiuoti į kambario kainą, o tai yra būtina juos suvalgyti, net jeigu žiūrėti į tą kiaušinienę nebegali). Bet kombinacija "transportas ir lankytinos vietos, kurios įeina į Malta Pass" godumo varžybose visgi paėmė viršų, todėl ryte tik greitai nurijau dvi bulkutes ir nudūmiau į turistų surinkimo punktą. Kaip pasirodė-visai be reikalo, nes 8.10 autobusas sustojo paimti dviejų turistų prie mano viešbučio. Pazurgiau piktai mintyse. Paskui autobusas vingiavo po visą salą, kas nebuvo blogai, nes gavosi toks papildomas turas po apylinkes ir atradau, kad gyvenu netoli gražios promenados. Kai 9.30 autobusas atvyko į Valetą, prasidėjo likusios tos dienos nesąmonės.

Visų pirma, iš transferinio autobuso jisai pavirto pietinės salos dalies autobusu, ir absoliuti dauguma turistų kartu su Kūtvėla liko sėdėti savo vietose. Tai labai nepatiko maždaug dviems šimtams žmonių, kurie laukė įlipti į autobusą. Kadangi turo esmė yra per ausines klausyti pasakojimų, vairuotojas negali paimti daugiau keleivių, nei yra sėdimų vietų (na, nebent iš pasigailėjimo priima stovėti pirmame aukšte, nes antras aukštas yra atviras ir saugumo sumetimais stovėti draudžiama). Aš buvau nusižiūrėjusi penkias lankytinas vietas ir susiplanavusi pietų pertrauką žvejų miestelyje, todėl išlipau antroje stotelėje prie Tarxien šventyklų. Čia laukė ir antras netikėtumas, nes autobuso stotelė nebuvo pažymėta šios firmos ženklu, todėl teko nusifotografuoti ją, kad žinočiau, kur laukti sekančio autobuso. Svarbu atsiminti, kad šios firmos autobusai dažnai nestoja prie lankytinos vietos, todėl teks papildomai gaišti laiką jos ieškant. Taigi, su visais pasibėgiojimais pirmyn atgal, turėjau nepilnas 45 min. apibėgti Tarxien šventyklas. Kadangi jas buvau lankiusi praietą kartą, bent buvau rami, kad laiko tikrai užteks. Šiaip patarčiau į Paola miestelį atvykti savarankiškai ir aplankyti ne tik Tarxien šventyklų griuvėsius (6.00 EUR, nemokamai su Malta Pass), bet ir Hypogeum muziejų, bet bilietus į pastarąjį reikia užsakyti labai iš anksto.

Tarxien šventyklų kompleksą sudaro keturios megalitinės konstrukcijos, pastatytos tarp 3600 ir 2500 metų pr.m.e. ir pakartotinai naudotos tarp 2400 ir 1500 metų pr.m.e. Jas netikėtai aptiko vietiniai ūkininkai 1913 m. ir čia 1915-1919 m. vyko didelės apimties archeologiniai kasinėjimai. Vietovės tyrimai atskleidė, kokiu savotišku būdu buvo transportuojami didžiuliai akmens blokai į statybvietę. Vienoje iš šventyklų rastas krematoriumas rodo, kad šventyklos buvo naudojamos pagal šią naują paskirtį Bronzos amžiaus žmogaus kažkur 2400-1500 m. pr.m.e. Norintys detaliau pasigilinti į šventyklų archeologiją, gali įsigyti knygutę arba užsisakyti gidą.

P1370947
"Kaip tai negalima drąskyti?"
P1370952
Tarxien šventyklos.
P1370956
Tarxien šventyklos.
P1370959
Tarxien šventyklos.

P1370965
Tarxien šventyklos.

P1370967
Tarxien šventyklos.

P1370968
Tarxien šventyklos.

P1370975
Tarxien šventyklos, Paola, Malta.

P1370977
Tarxien šventyklos.

P1370986
Kūtvėla Tarxien šventyklose, Malta.
Jeigu esate Maltoje pirmą kartą, bet kokias šventyklas pamatyti reikia. Įdomu pažiūrėti, kaip ikikrikščioniškais laikais žmogus sugebėjo statyti sudėtingas konstrukcijas savo dvasiniams poreikiams tenkinti. Jeigu tai pirmas Jūsų kartas Maltoje, skirkite Paolai gerą pusdienį-apžiūrėkite jos gražią bažnyčią, Tarxien šventyklas, ir Hypogeum (bilietus rezervuoti būtina labai iš anksto). Jeigu tai bus Jūsų pakartotinė kelionė į Maltą, šias švenyklas galima ir praleisti, nes dydžiu ir vietovės pasirinkimu jos neprilygsta kitoms salos šventykloms (kurių ir bilietai brangesni).

Paskutinis Rojaus pasispardymas. Tylusis miestas Mdina.

Sunday, October 26, 2014

Į Mdiną važiavau su šventa misija. Kai lankėmės Maltoje pirmą kartą 2009 m., Mdinoje pirkome filigrano auskarus. Vakar turėjau progą apžiūrėti Valetos juvelyrų siūlomus papuošalus, bet niekas akin nekrito, todėl nusprendžiau bandyti laimę Mdinoje. Be to, Mdina tada paliko man labai gerą įspūdį. Tačiau šios kelionės metu supratau, kad Mdinai ir Rabatui reikia bent dviejų dienų, norint aplankyti visas čia esančias turistines atrakcijas. Atradau kai ką naujo, į ką neatkreipėme dėmesio praeitoje kelionėje.

Kėliausi ir pusryčiavau anksti, nes diena nusimatė intensyvi. Iš mano viešbučio St. Paul's Bay rajone iki Mdinos geriausia nuvažiuoti X3 autobusu, kuris veža iki oro uosto, bet čia su sąlyga, kad autobusas sustos tavęs paimti-jeigu jis pilnas, nė nesulėtins greičio. Jau turbūt pastebėjote, kad ši pasakojimų serija pavadinta "Paskutinis Rojaus pasispardymas". Kai įdienojus atvyko turistiniai autobusai, ir visa ta kliksinti fotoaparatais orda pajudėjo Mdinos link, man pakirto kojas iš siaubo. Iki dantų ginkluota ir apsvaigusi žudyti Suleimano Didžiojo armija yra niekas, absoliutus nulis, palyginus su šituo siaubu. Čia ir supratau, kad atsargiai, Rojus užsidaro. Dar liūdniau, kad autoritetingas kelionių knygų leidėjas Lonely Planet įtraukė Maltą (Valetą) į būtinų aplankyti 2015 metais krypčių sąrašą. Beje, Lietuva irgi įtraukta. O auskarų visgi neradau. Jų, žinoma, buvo, bet ne tokių, kuriuos norėčiau nešioti. Bet pati Mdina vis tiek yra gėris.

Miesto vardas keitėsi ne kartą, bet geriausiai jį apibūdina viduramžiais naudotas "Citta Notabile". Nuo XII a. Mdinoje gyveno ispanų, siciliečių, normanų kilmingos šeimos, o dar anksčiau čia buvo romėniškas miestas Melita. Mdinos architektūra yra arabiško stiliaus, nes arabai ją valdė 871-1091 m. iki normanų atėjimo. Mdina buvo miestas-tvirtovė, todėl šiandien turistus pirmiausia ir pasitinka jos gynybinės sienos. Miestas yra nukentėjęs nuo žemės drebėjimo XVII a., po kurio jame atsirado naujos barokinės architektūros statinių. Šiandien čia uždraustas automobilių eismas (išskyrus kelias išimtis) pelnė miestui Tyliojo pravardę. Visas kompleksas atrodo taip: ant aukšto kalno, apsuptas gynybine siena, stovi miestas, kurio dominuojantis katedros kupolas matomas iš tolo. Ta dalis, kuri yra apsupta gynybine siena, vadinasi Mdina, o ta dalis, kuris neapsupta gynybinės sienos, vadinasi Rabat. Iš tiesų, galima pasiklysti, nes Rabat yra labai daug Maltoje. Tai yra arabiškas žodis, reiškiantis "priemiestis" ( o "Mdina"- "miestas").

P1370831
Mdinos vartai su liūtais.

P1370833
Gynybinis griovys vakar, rekreacinė zona šiandien. 

P1370834
Liūtų vartai.

Paskutinis Rojaus pasispardymas. Maltos sostinė Valeta- savo įkūrėjo vertas palikimas.

Monday, October 20, 2014

Nekas, kai kelionę pradedi oro uosto duty free alkoholio skyriuje, bet į žadėtus +27'C išskridau iš darganotos Tėvynės peršalusi kaip reikalas. Perkant plastikinį buteliuką brangaus gėrimo grynai glandų išorinio įtrynimo tikslams, reikėjo pateikti skrydžio dokumentus. Tai dabar visi skrydžių saugumai žinojo, kad tokia dorų intencijų moteriškė kaip Kūtvėla ne tik kad skrenda į Maltą, bet dar ir alkoholio vežasi. What a terrific start.

P1370551
Už brangiai, bet veiksmingai. 
Iš oro uosto buvau užsisakiusi pervežimą į viešbutį, kur maždaug 23.30 vietos laiku (Malta gyvena viena valanda atgal nei mes) dar pasilepinau vonios procedūromis. Man baisiai nepatinka tie naujoviniai viešbučiai, kur yra tik dušas arba taip vadinamas šlapkambaris, todėl su malonumu išsiturškiau karštame vandenyje. Taip, Kūtvėla yra tokia sibaritė, švaistanti pasaulio atsargas savo malonumams. Miegodama naudojau paklodę Egipto mumijos stiliumi, nes buvo neapsakomai tvanku. Tiesa, paryčiais visgi užsitempiau storesnę kaldrą. Po pusryčių, kuriuos sudarė pienu užpilami dribsniai, kelių rūšių duona, sviestas, drebučiai, kava, arbata, sultys, virti kiaušiniai, kepti kiaušiniai, kiaušinienė, kepti pomidorai (fui), pupos pomidorų padaže (fui x 2) ir apelsino ketvirčiai, dar turėjau nueiti į susitikimą su savo turistiniu sąvadautoju. Šiaip nebuvo privaloma, bet smalsumas nuvedė.

Kūtvėla lankosi Vilniaus stoties rajone: bjauriojo ančiuko transformacija beveik baigta.

Tuesday, September 30, 2014


Neseniai susipažinau su gerbiamo gurmanų guru A. Užkalnio straipsniu "Kad Vilnius būtų kaip New Yorkas". Gerbiamas prelegentas aiškiai įvardina, ko, jo nuomone, Vilniui trūksta, kad galėtų vadintis didmiesčiu. Esu dėkinga autoriui už tą straipsnį, nes jo dėka ir mano reportažas tampa solidesnis (kada nors ir kablelius išmoksiu teisingai sudėti). Tai siūlau pirma perskaityti tąjį straipsnį, ir tada pareiti čia. Nes esu jau rašiusi apie Antakalnį ir Žvėryną, o šiandien rašau apie stoties rajoną.

Kai internetuose paskelbiau, kad eisiu pasidairyti po stoties rajoną, tai nubangavo nuvilnijo išgąstingi šūkčiojimai ir iškilo miškas dangun iškeltų rankų, šaukiančių Apvaizdos užtarimo. Po stoties rajoną? Taigi ten vieni narkomanai ir prostitutės! Apvogs, sumuš, atims fotoaparatą, pakas kur po pernykščiais lapais, ir liks žiurkėnas Cepelinas visišku našlaičiu-kas jį maitins šviežiu salotos lapeliu kiekvieną rytą? Grėbliais ginkluoti Kūtvėlos gerbėjai žadėjo sekti saugiu atstumu iš paskos ir, tik horizonte šmėstelėjus pirmam pavojaus šešėliui, pulti gelbėti savo mylimiausios tinklaraštininkės.

Tai vat ką aš jums dabar pasakysiu: mes matome tai, ką norime matyti.

P1370279
Paprastai tai, ką matote šioje nuotraukoje, yra tai, su kuo mums asocijuojasi stoties rajonas.
Taip, nieko nesakau, mačiau ir šiukšlių kalnus, ir nudryžusius benamius katinus, ir keistai apsirengusius žmones su matomais judėjimo sutrikimais. Yra ir narkomanų, ir meilės pardavėjų. Tai-žmonės, kuriems gyvenime nepasisekė, bet ne mums juos teisti. Tai mūsų nepamatuotos baimės, tinginystė ir apsileidimas kovojant su betvarke ir užsirakinimas už dvigubų šarvuotų durų tirtant dėl koridoriuje tvyrančios tamsos, nes vėl pavogė elektros lemputę, ir yra tai, kas padeda klestėti nedorybėms. Bet kas yra tas stoties rajonas? Kur yra jo ribos? Kur baigiasi stotis ir prasideda senamiestis? Šiandien pasivaikščiojau Šopeno, Kauno, Šv. Stepono, Sodų, Pylimo gatvėmis.

Man iš Baltupių atvažiuoti į stotį yra patogiausia 1G autobusu. Geležinkelio ir autobusų stočių pastatų nefotografavau-jie ir taip visiems gerai žinomi. Bet mano skaitytojų nuogastąvimai dėl saugumo vertė mane pagalvoti apie maskuotę. Pirma, kas šovė į galvą, buvo maskuotis vietovei būdingu augalu.

Kūtvėla apsimeta opuncija Sicilijoje.
Tačiau Vilniuje rūta, mėta, ar lelijėle apsimesti nėra taip paprasta, todėl nuspręndžiau, kad niekas geriau, kaip žemėlapis manęs geriau neužmaskuos-nors turistai nėra dažnas reiškinys stoties rajone, bet bent jau "A ko čia fotkini?" klausimų nebus. Taigi, nupėdinau iki turizmo informacijos centro Vilniaus geležinkelio stotyje ir pasiėmiau nemokamą miesto žemėlapį, į kurį kritiniais momentais įsikniaubdavau kaip sraigė į kiautą.

Tai, ką pamačiau šiandien, yra virš visko.