Atostogos Sicilijoje. Pirmoji diena Palerme.

Lėktuvas iš Kauno nusileido po nemalonios turbulencijos Trapanio (kirčiuoti pirmąjį skiemenį) Birgi oro uoste puse valandos anksčiau grafiko. Kadangi skridau tik su rankiniu bagažu, tai neužgaišau atvykimo salėje. Oro uostas gerai transportu sujungtas su įvairiais Sicilijos miestais, ir mano autobusas į Palermą atvyko pagal tvarkaraštį. Apie visas organizacines smulkmenas-kaip visada, skiltyje "Kas liko už kadro". Hostelyje Palerme buvau jau temstant. Šiek tiek paklaidžiojau, kol radau kur pavalgyti, nes pirmiausia pataikiau į tokią apsipirkinėjimui skirtą gatvę su prabangiomis rūbų parduotuvėmis. Paskui pasukau į skersgatvį, išbrokijau dvi ar tris užkandines, kurių maisto atsargos jau buvo pasibaigusios, ir užkandau -nepasakyčiau, kad skaniai- pustuščiame restorane. Restoranų pavadinimo ten nereikia bijoti-čia gausite ir salotų, ir pastos, ir desertų, ir nebus ypatingai brangu.

Turėjau "Lonely Planet" Sicilijos gidą, kuriuo vadovavausi, ir esu juo labai patenkinta. Jeigu kartais vyksite į Siciliją ir reiktų geros knygos su žemėlapiais ir patarimais, tikrai rekomenduoju. Taigi, galvojau tiesiog pagal knygoje esančius žemėlapius pasivaikščioti po miestą. Hostelyje dar gavau detalesnį miesto planą su autobusų numeriais. Ir štai, pirmoji diena Palerme.

Palermas yra autonominio Italijos regiono Sicilijos sostinė. Pirmieji gyventojai čia, sprendžiant iš uolų piešinių, atsirado 8000 m. pr.m.e. Finikiečiai 734 m. pr.m.e. pasistatė nedidelį uostą prekybai netoli dabartinio Palermo miesto. Paskui valdę graikai suteikė miestui Panormus vardą, reiškiantį "uostų uostą". Po nesutarimų tarp finikiečių ir kartaginiečių, regionas pateko Romos įtakon. Po Romos imperijos žlugimo, regioną valdė vandalai. Jie taipogi užkariavo Korsiką ir Sardiniją. Toliau šeimininkavo gotai ir Bizantijos imperija. Vėliau 120 metų valdė arabai musulmonai, ir Palermas konkuravo su Kordoba ir Kairu. Arabams priskiriama didžioji dalis kulinarijos nuopelnų. 1072 m. salą pasiekia katalikiškų valstybių interesai ir normanai. Sicilijos karalystė tapo viena turtingiausių Europoje. Netrukus ją perėmė Šventosios Romos imperija. Tada sekė įvairūs istoriniai-nuosavybiniai šokinėjimai iki 1860 m. Džiuzepės Garibaldžio įžengimo į Palermą. Po metų, Sicilija prisijungė prie suvienytos Italijos. Taigi, patys suprantate, kad šiame mieste, kurį trypė tiek daug kultūrų, galima pamatyti visko.

Kūtvėlos pirmoji kelionė su Ryanair. 

Kadangi buvau pasiėmusi rūbų "ir šilto, ir šalto", tai pirmąją dieną man pravertė arsenalas "ir šalto" bei lietsargis. Lijo visą dieną trumpais, bet gausiais "dušais", ir buvo gana stiprus vėjas. Mano hostelis buvo labai geroje vietoje, prie Teatro Politeama, labai centrinė vieta su daug transporto, tai čia pora kadrų iš tos aplinkos.

Palmės ir skulptūros.

"Tai kas naujesnio girdėti, kaimyne?"

"O aš jam ir sakau- moteriai reikia kailinių bet kokiu oru."

Vargo grimasos. 

Vienas iš dailesnių namų. 

Labai gražiai kažkas žydi. 

Tipiškos Palermo langinės.

Teatro Massimo. 

Toliau kelias vingiavo pro Capo turgų, kur pavėpsojau į visokias gėrybes. Nusipirkau prieskonių ir opuncijos vaisių. Opuncija yra toks apvalainas slyvos dydžio vaisius, kurį atsiveda kaktusas. Kadangi niekada nebuvau jų ragavusi, o dabar dar kaip ir sezonas, tai susigundžiau. Poros itališkų žodžių ir pirštų pagalba nusipirkau keletą vaisių. Pardavėjas angliškai nė bum-bum, todėl į mano "Come mangiare?" itališkai atsakė whahahwwwuayayaa-nifiga-nesupratau. Palinksėjau galva ir nutrepsėjau toliau. Na, logiškai ir taip primečiau, kad reiks lupti, bet norėjosi patvirtinimo. Pasiteiravau saulėje džiovintų pomidorų pardavėjo, kai mano krepšelin nugulė pirkinys nuo jo prekystalio: praskėčiau popierinę tūtą, į kurią buvo sumestos mano opuncijos, ištraukiau vieną ir atkišau jam. Nė prasižioti nespėjau, o jis rankomis maskatavo kaip vėjo malūnas ir kažką šaukė itališkai, o garbingos matronos klykdamos slėpė sau už nugaros mažamečius anūkus ir dangstė juos plačiakvoldžiais sijonais. Supratau, kad pirkinys pas mane -ne iš paprastųjų. Nu, gerai, atidedam vakarui, pagūglinsiu grįžusi.

Vingiuotomis gatvelėmis nuėjau prie Palermo katedros. Ji yra laikoma arabų-normanų architektūros pavyzdžiu, būdingu Sicilijai. Katedros statybos prasidėjo 1184 m. Ją fundavo Palermo arkivyskupas, kurio įtakai problemų kėlė Monreale esanti katedra (mat, tais laikais valstybė ir religija nebuvo atskirtos, ir arkivyskupai baisiai mėgo kištis į valstybės valdymą, todėl karaliai vis kaip nors bandydavo juos sutramdyti, kad ir steigdami naujus religinius centrus). Šiam statiniui jis parinko vietą ten, kur kažkada stovėjo mečetė, pati irgi pastatyta ant krikščionių koplyčios. Sicilijos istorija ir architektūra yra kaip sluoksniuotas tortas. Katedros statyba pabrėžė vis didėjančią įtampą tarp karūnos ir bažnyčios; arkivyskupas mirė nepamatęs statybų pabaigos. Nuo to laiko projektas buvo ne kartą keistas, vienos idėjos pasisekė geriau, kitos-blogiau. Šiandien turistams siūloma apsilankyti katedroje, pamatyti normanų laikų sarkofagus, aplankyti nedidelį liturginių objektų muziejų, ir užlipti ant katedros stogo. Katedros lankymas-nemokamas, visa kita-už kelis eurus. Kas nustebino, tai už vieno šoninio altoriaus įrengtas tualetas (auka- 0.50 EUR).

Palermo katedros oficialus tinklalapis: http://www.cattedrale.palermo.it/

Palermo katedra. 

Palermo katedra. 

Vienas iš populiaresnių grafičių. 

Katedros statula kelia pirštą į dangų. 

Palermo katedros centrinis įėjimas. 

Palermo katedra.

Palermo koplyčia-mečetė-katedra.

Centrinio įėjimo fragmentas. 

Palermo katedra. 

Šv. Rozalija. 

Šv. Rozalija. 

Pasak tradicijos, XII a. Rozalija tapo atsiskyrėle ir gyveno netoli Palermo esančiose grotose. Jos kūnas buvo rastas XVII a. Jos užtarimo šaukėsi žmonės Palermą užklupusio maro metu, ir išsigelbėjo.

Palermo katedra. 

Palmės parke.

Kitas žinomas lankytinas objektas Palerme yra Normanų rūmai ir Palatinų koplyčia. Parke praeidama mačiau, kaip juodukė ant krūmų džiaustė išskalbtus vaikiškus rūbelius.

Čia gal ir padarysiu tokį socialinį intarpą. Sicilijoje nedirbama. Čia darbas oficialiai daug kur prasideda 9.30 ir tęsiasi iki 12.00 arba 13.00, tada būna pertrauka iki 15.00-16.00 ir dirbama iki 17.00-18.00. Sekmadieniais, kai kur ir pirmadieniais, daug kur nedirbama. Nedirbama net ir oficialiomis darbo valandomis, nes...just because. Didelė dalis salos yra atiduota agrikultūrai, tai suprantama, kad prie vynuogių kekės budėti ištisomis dienomis nereikia, bet ir miestuose čia nepersidirbama. Aptarnavimo sferoje (viešbučiuose, restoranuose, turizmo informacijos ofisuose, net turguose) dirba italai, kurie nelabai moka angliškai, o imigrantai išskirtinai laiko mažas parduotuvėles (ypač karoliukų), pardavinėja lietsargius ir karolius prie turistinių vietų, arba stotyse bando parduoti siūlo į adatą vėrimo priemones. Labai daug elgetų, ypač autobusų stotyje: moterys su vaikais eina ir eina ratais, prašydamos atliekamos monetos, bet gailesčio nesulaukia (duodamos duonos-neima). Apie Palermą buvau skaičiusi, kad tai kišenvagių ir sukčių miestas, kad rankinę reikia neštis persimetus per krūtinę ir saugotis motociklininkų. Žinoma, saugoti save ir savo turtą reikia, bet man nepasirodė nesaugus čia miestas, vaikščiojau ir sutemus, bet blogiausia yra net ir gerose parduotuvėse bandymas neatiduoti reikiamos grąžos. Prieš apkaltinant italus nedarbštumu, reikia pastebėti, kad 2013 m. nedarbo lygis saloje buvo 20%, kai pačioje Italijoje-12%. "Fiat" 2011 m. uždarė gamyklą netoli Palermo esančiame Termini Imerse po 41 metų gyvavimo ir paliko apie 2,000 vietinių gyventojų be darbo.

Palatinų koplyčia yra laikoma mozaikos šedevru. Ją 1130 m. įsakė pastatyti Rodžeris II. Specialiai šiai koplyčiai statyti karalius pakvietė Bizantijos graikų menininkus. Svarbiausias koplyčios akcentas yra Kristaus figūra kupole. Kitos mozaikos atspindi istorijas iš Senojo Testamento bei Palermo indėlį Kryžiaus žygiuose. Ypatingos yra medinės lubos, kurių dizainas verčia susimastyti, ar tik nebuvo Rodžeris II užsislaptinęs musulmonas. Marmurinės grindys XII a. kainavo pasakiškus pinigus. Kadangi rugsėjis jau laikomas shoulder season, tai turistų buvo palyginus nedaug, todėl viską galima buvo ramiai apžiūrėti. Man labai patiko. Kartu buvo galima aplankyti ir pačius rūmus, bet ne visos salės atviros lankytojams; būna dienų, kai turistai neleidžiami į rūmus, nes tame pastate posėdžiauja Sicilijos parlamentas.

Palatinų koplyčios freskos.

Palatinų koplyčios freskos.

Palatinų koplyčios freskos.

Palatinų koplyčios lubos. 

Normanų rūmų vidinis kiemas. 

Kūtvėla lankosi Normanų rūmuose.

Turistai iš Vokietijos. 

Per valandą laiko ten galima neskubant viską apžiūrėti. Norintys gali išsinuomoti audiogidus. Oficialaus tinklalapio nėra; lankymo kaina 8.50 EUR.

Buvo vidurdienis, o didieji darbai-jau nuveikti. Kilo natūralus itališkas klausimas- kur galima pavalgyti? Užkąsti sužiaumojant kruasaną prie kavos puodelio stovint prie baro galima visame Palerme, bet pavalgyti-dar ne. Mano karštas noras gauti pastos nebuvo įgyvendintas, nes buvo dar labai ancora pronto. Taigi, turėdama kišeniuje eurų ir gerą apetitą, turėjau bastytis Palermo gatvėmis kaip kad koks benamis žiurkėnas palei plintusus ir ieškoti maisto.

Su gimimo diena, su gimimo diena....

Hibiskas. 

Vidinis kiemas.

Dideliuose namuose yra tokie vidiniai kiemai, į kuriuos labai gražu paspoksoti. Arba labai patogu pasislėpti nuo lietaus. Labai dažnai sienoje yra niša, kur sėdi sargas/vartininkas/budintis asmuo ir verbališkai stabdo smalsių turistų antplūdį. Gatvė vedė link Keturių Kampų sankryžos (kad artėjama prie jos, būna aišku iš tam tikros arklio "išmetamos" medžiagos), radosi daugiau valgymo įstaigų. Pakeliui išgirdau kažką rėkiant mano vardą-ogi tas Palermo miesto kortelės vadybininkas mane patėmijo iš savo automobilio ir atpažino iš Facebook'o nuotraukos. Šnektelėjome.

Su kapučino kava- 14 EUR. Kalmaras, kuskusas, baklažanai. 

"Cafe Opera", Via Vittorio Emanuele 446, Palermo. Rekomenduoju, nes labai skanu. Yra kalmarų, žuvies, daržovių, kuskuso, saldumynų, kavos, arbatos, alaus.

Buvau galvojusi pasivažinėti Hop on-Hop off autobusu. Kai neseniai lankiausi Varšuvoje, tai man labai patiko. Tačiau Varšuvoje šis autobusas buvo įtrauktas į Varšuvos miesto kortelę (Warsaw Pass), ir sudarė apie pusę pačios kortelės kainos, todėl kortele apsimokėjo naudotis. Palerme gi šis autobusas 24 val kainuoja 20 EUR. Tokią kainą, mano nuomone, apsimokėtų mokėti už 48 val. Tačiau yra vienas "kabliukas"- juo galima nuvažiuoti iki Monreale miestelio.

Palermo turistinis autobusas. 

Buvau nusižiūrėjusi Palermo miesto kortelę, su kuria šiuo autobusu galima važinėtis 48 val. (bet reikia vis tiek pirkti bilietą už 20 EUR). Netgi buvau sutarusi eiti pietų su vadybininku, bet paskui apsigalvojau- pigiau bus be kortelės. Bet jeigu kam įdomu, nuoroda čia: Palermo miesto kortelė PMO. Pagrindinė atrakcija yra nemokamas viešasis transportas, bet jam yra dienos bilietas už 3, 50 EUR.

Ne turizmas neatrado Sicilijos, o Sicilija neatrado turizmo. Labai daug reikalingos informacijos yra tik italų kalba. Kai kuri aktuali informacija yra išvis viešai neskelbiama. Tarpmiestinį susisiekimą vykdo gal penkios skirtingos kompanijos, kurių tinklalapiai neturi angliškos versijos, todėl iš anksto planuotis kelionę yra sunku. Štai nusprendžiau atsisakyti raudonojo Hop on-Hop off autobuso, ir netikėtai aptikau stendą su geltonu Hop on-Hop off autobuso reklama. "Open Artour Palermo" siūlo 36 val. bilietą už 18 EUR (palyginkime su 24 val. bilietu už 20 EUR raudonajame autobuse), su Monreale- 22 EUR, panoraminis turas (be sustojimų) - 10 EUR ( 60 min). Žymiai patrauklesnis variantas, bet Palermą buvau jau daugiau mažiau apžiūrėjusi, todėl nepasinaudojau, bet džiaugiuosi radusi šią paslaugą už protingą kainą. Jie neturi savo tinklalapio ir nesinaudoja socialiniais tinklais. Ieškokite geltono sustojimo ženklo populiariose turistinėse vietose prie Teatro Politeama, Teatro Massimo, Palazzo Reale, Palermo katedros ir Keturių Kampų.

Palermo senamiesčio namas.

C'e nessuno? Ar yra kas?

O mes ne tik važiuojame, kaip mums patinka, bet ir parkuojamės, kur mes norime. 

Keturi Kampai.

Keturi Kampai yra keturių svarbių gatvių susikirtimas, papuoštas fontanais. Čia norinčių pasivažinėti turistų laukia gražiai išpuošti arkliukai. Vakare eismas apribojamas, pastatomos užkardos, atvažiuoja policijos automobilis ir prie jo budi du ginkluoti pareigūnai. Gatvė tampa pėsčiųjų zona, į kurią savo prekes išsineša įvairūs prekeiviai. Labai nuvylė knygynas- trys aukštai, bet knygos užsienio kalba telpa į vieną sekciją prie įėjimo; ten kartu guli anglų, vokiečių, ispanų kalbomis išleistos visokios beletristikos. Užtat italų kalba-pasirinkimas milžiniškas.

Nimfų fontanas.

Nimfų fontanas.

Nimfų fontanas.

Nimfų fontanas.

Nimfų fontanas.

Kūtvėla prie Nimfų fontano. 

Nimfų fontaną sukūrė Francesco Camilliani, Renesanso laikotarpio skulptorius iš Toskanos. Šis fontanas buvo sukurtas didikui Florencijoje papuošti privačią vilą, bet dėl finansinių sunkumų ir, manoma, per didelių nuogybių, savininkas nusprendė parduoti fontaną Palermo senatui. Fontanas buvo išardytas į 640 gabalėlių ir išgabentas į Palermą. Šiek tiek patobulinus skulptūrines grupes (atsirado Venera), šis fontanas buvo surinktas kaip koks puzlas 1584 m. Tačiau dori į pamaldas einantys žmonės nuogybėmis ir čia piktinosi- juk aplink vienos bažnyčios!!!-, ir pavadino jį Fontana della Vergogna- Gėdos Fontanu.

La Martorana

La Martorana bažnyčia turistams duris už 2 EUR atveria labai ribotomis valandomis. Lonely Planet gidas duoda darbo valandas all inclusive, bet neišskiria pamaldų ir turistinio lankymo laikų, todėl į ją patekti-kaip jau pasiseks. XII a. čia buvo planuojama pastatyti mečetę. XV a. bažnyčia buvo perleista "aesthetically challenged" vienuolėms benediktinėms, kurioms vadovavo Eloisa Martorana (jos pavardė bažnyčiai ir prilipo), kurios ten nemažai visko pagriovė. Musolinis grąžino bažnyčią graikams katalikams 1935 m. Čia dar galima pasižiūrėti išlikusių mozaikų-sakoma, gražiausių po Palermo katedros ir Monreale katedros.

Keturi Kampai.

Keturių Kampų fontano fragmentas. 

Nusprendžiau eiti iki uosto teritorijos, kur yra marionečių ir inkvizicijos muziejai. Pakeliui pašmirinėjau po karoliukų parduotuves. Darbščiarankės italės ten perkasi visokias grožybes ir veriasi.

Apie italus. Vyrai labai patrauklūs. Ypač vyresnio amžiaus, taip dailiai žilstelėję. Visi saulėje įdegę. Tikras vyras čia avi pliažankėmis ir kojų nagai nupidikiūrinti, nagai nulakuoti. Prisižiūri, taip sakant. Moterys mažo ūgio, neplonos, tamsiaplaukės ir tamsiaakės. Labai daug kuri su akiniais. Vyresnės italės vilki tamsiai ir pasikabina rožančius kaip karolius ant kaklo, tada vaikšto suaugusioms dukroms į parankę įsikabinusios. Jaunos italės labai mėgsta apyrankes ir batus ant platformos. Mano hostelio kambariokė prancūzė grįžo iš miesto ir piktai nusviedė platformas kampan- neįmanoma, eini gatve, o italai švilpia ir šaukia iš paskos : "Ciao, bella!".

Marionečių muziejus buvo uždarytas savo darbo laiku. Nes čia Italija- norim dirbam, norim ne. Tai nuėjau į inkvizicijos muziejų. Malonumas nepigus, kažkas apie 8 EUR, lankymas su ekskursija italų kalba, bet ja neveblenantys gauna laminuotą lakštą anglų kalba su paaiškinimais. Apsilankymo vinis yra kalinių palikti grafičiai.

XV a. ispaniška inkvizicija pasidarė ypatingai žiauri. Tuomet Sicilija buvo pavaldi ispanams, ir inkvizicija atidarė savo skyrių Palerme. Netrukus prasidėjo žydų trėmimai arba religiniai perkvalifikavimai; tuos, kurių rekvalifikacija atrodė nepatikima-kankindavo. Netrukus inkvizicija atidarė cenzūros poskyrį, kuris sudarė draudžiamų knygų sąrašą. Šis sąrašas nebuvo panaikintas iki 1966 m. Kadangi Sicilijoje reformacijos šalininkų ir žydų nebuvo tiek daug, kad aprūpintų darbu šiam kiliniam tikslui atsidavusius domininkonus (Dominis Canes- Viešpaties Šunes), tai inkvizicija tapo korumpuota įstaiga, padedančia už nedidelį mokestį susidoroti su piktais kaimynais ar anksti pamirti nenorinčiais turtingais giminėmis. Iki šiol tiksliai nežinoma, ar tikrai egzistavo pogrindinė rezistencija, Beati Paoli, kovojusi su inkvizicija. Daugiausia žiūrovų sutraukdavo viešos eretikais apšauktų, dažnai visiškai nekaltų, žmonių egzekucijos ant laužo. Oficialiai inkvizicija Sicilijoje panaikinta 1782 m., nors vienas jos padalinys kiek humaniškesnius metodus taikė iki 1860 m. Inkvizicijos poveikis Sicilijos kultūriniams ir socialiniam gyvenimui padarė didelę įtaką, ir ne iš gerųjų- intelektinė veikla buvo iš esmės sunaikinta, moterų teisės ir laisvės tik neseniai pripažintos, etc. Šaltinis: Best of Sicily.

Panaikinus inkviziciją, visi archyvai buvo sunaikinti. Nauji pastato šeimininkai sienas buvo užtinkavę. Atsitiktinai, 1906/7 m. istorikas Giuseppe Pitri atrado šiuos grafičius- vienintelius įrodymus, kad čia buvo kalinami žmonės. 188 šio kalėjimo kaliniai, dauguma jų-moterys, buvo sudeginti ant laužo Palerme. 2000 m. a.a. Jonas Paulius II atsiprašė už katalikų bažnyčios padarytą blogį tikėjimo vardan, įskaitant inkvizicijos žiaurumus. Pastato išorės eroziją sukėlė narvai su kaukolėmis, kurie čia kabojo apie 200 metų iki inkvizicijos panaikinimo- taip XVI a. Karolis V susidorojo su paklusti nepanorusiais didikais, o jų nukirstas galvas viešai demonstravo kaip prevencinę nuo maišto priemonę.

Kaliniai turėjo daug gražaus laiko, kad iš plytų, sudegusios medienos ir žvakių išmoktų pasigaminti dažų, kuriais palikdavo grafičius kalėjimo sienoje.

Kam įdomu, kokiomis knygomis Bažnyčia draudė nuodyti nemirtingą savo sielą: Censored Publications.

Grafitis kalėjime.

Grafitis kalėjime.

Grafitis kalėjime.

Parsikasiau į hostelį vakare ir puoliau doroti opuncijas. Tuo metu jau vaikščiojau išskėtusi rankų pirštus, nes visur buvo prilindę mažų akiai nematomų opuncijos spygliukų. Dabar aišku, kodėl turgaus prekiautojas taip baisiai šaukė. Tačiau hostelyje buvo bevielis internetas, ir aš pagūglinau, kaip reikia dorotis su šiais spygliuotais nenaudėliais. Man labai pagelbėjo Septyni Virtieniai.

Baisioji spyglingoji opuncija. 

"Spyglius aukštyn!!!"

Iš penkto karto pavyko isiversti į lėkštę. Pasėjau spyglių per tris kilometrus. 

Kraujuok, bjaurybe!!!

Nupjauname abu galus ir perpjauname skersai. 

Iškrapštome šakute minkštimą ir valgome. 

Nors mano juodos lietuviškos duonos vežiojimasis kartu su savimi į keliones buvo internetuose išvadintas "baudžiauninko mentalitetu", aš niekuomet nesigailiu jos pasiėmusi. Vakarienei netolimame restorane valgiau labai neskanios pastos, ir vos neapsiraudojau iš nevilties, šnirpšdama nosį į staltiesę. Netgi nesvarbu buvo tai, kad buvo nepigu, bet labai įskaudino prastas aptarnavimas ir neskanus maistas. Juk čia-Italija. Palikau atsiliepimą Trip Advisor portale. O pati išsitraukiau iš kuprinės papentėlį lietuviškos duonos.

Comfort food- kai valgai juodą lietuvišką duoną, nes itališkas šefas sukniso tavo vakarienę. 

Sicilija-saldumynų šalis, giria visi internetai. Kanoliai ir džianovėzės tenais tiesiog ant kaktusų auga. Ir taip toliau. Ir panašiai. Tai nusipirkau keletą desertukų pabandymui. Aš esu bloga pirkėja-perku ne kilogramais, o vienetais. Vieną persiką, vieną apelsiną, vieną bananą. Desertų parduotuvėse irgi taip. Pardavėja pagal mano piršto kryptį nustato norimą pyragaitį, pasveria, suvynioja, įdeda į maišelį, tada einu į kasą susimokėti, tada grįžtu ir pasiimu savo ubago terbą maišelį. Vat atrodė tokia rimta firma, o bandė apsukti su grąža. Ten jie mėgsta lėtai grąžą atidavinėti, kad žioplas turistas pasiimtų smulkias monetas ir nueitų, palikęs 5 EUR iš už pastalės krebutės neatiduotus. Ne ant tokios pataikė. Bet nevėpsuokite, mielieji, net ir geriausiuose restoranuose.

Saldumynai. 

Skaniausias-su žemuogėmis. Pagal svorį- 4 EUR. 

Mūsų kambario langas buvo į judrią gatvę, todėl langą uždarėme ir įjungėme kondicionierių. To pasekmėje, aš peršalau ir kitas keturias dienas traukiau snarglį, tai jau persiprašau gerbiamo Skaitytojo. Bet, bendrai paėmus, pirma diena Sicilijoje parėjo smagiai.

Ar teko patiems lankytis Sicilijoje?

Su meile, ir kaip visada susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla Kalmaraitė