Atostogos Sicilijoje. Šeštoji diena: Mondello paplūdimys ir Palermas. Septintoji diena: Išvykimas.

Šiandien buvo paskutinė diena Sicilijoje, o rytoj jau turėjau skristi namo. Po visų trepsėjimų po Siciliją man įskaudo labiausiai trepsinčias kūno dalis, todėl šiandien nusprendžiau atsipalaiduoti paplūdimyje, o paskui- kaip Dievas duos. Nuo Piazza Giuzeppe Verdi važiuoja autobusas Nr. 806 arba 806 Express iki Mondello paplūdimio. Sicilija garsėja savo paplūdimiais, labai norėjau padrybsoti išgirtame San Vito Lo Capo paplūdimyje, bet iki jo buvo dvi valandos kelio autobusu. Kiek pasvarčiusi, pasirinkau Mondello paplūdimį prie Palermo, nes laiko ir kainos santykis buvo idealus. Autobusas į paplūdimį pasitaikė toks įdomus, atvirais langais, tai visą kelią į mane pūtė gaivus vėjelis, netgi susisupau į šaliką.

Asmenukė.  

Mondello miestelis. 

Mokamas paplūdimys.

Mokamas paplūdimys.

Autobusas į paplūdimį.

Uostas.

Į Mondello važiuoja daug viešojo transporto autobusų. Pats miestukas labai mažas, yra paplūdimys ir krantinė su įvairiais restoranais, bet tai ir visa veikla. Paplūdimys yra mokamas ir nemokamas. Mokamas paplūdimys kainuoja 15 EUR-už tai gaunate gultą su skėčiu nuo saulės visai dienai, teisę naudotis persirengimo kabina ir tualetu; kai kur siūlomos ir rakinamos spintelės vertingesniems daiktams. Nemokamas paplūdimys eina palei vandenį. Yra dar tokie mediniai namukai, kuriuose galima laikyti daiktus, persirengti, krizės atveju-netgi gyventi (be langų, bet kai krizė, tai galima ir  nesičvieryti. Mano močiutė sako, kad karo metais žmonės ir ant grindų miegojo.). Vietiniai gyventojai iš tų namukų į paplūdimį atsineša plastmasines kėdes ir lošia kortomis. Nemokamame paplūdimyje jokių privilegijų nėra, netgi persirengti nėra kur, o tualetas-mokamas. Aš teturėjau tik 25 EUR likusius iš kelionės biudžeto, kurį ir taip gerokai viršijau, tai pasirinkau nemokamą paplūdimį. Tiesą sakant, net jeigu ir būčiau turėjusi pinigų, 15 EUR (apie 50 LTL) mokestis man pasirodė per didelis. Bet nėra tos moters, kuri į paplūdimį nepasiimtų ilgo sijono ir nemokėtų po juo persirengti. Kas nemokat-susisiekit, pravesiu instruktažą. Maudytis man labai patiko, vanduo buvo nuostabiai šiltas, o paplūdimys- tikrai švarus. Patariu atvykti anksti, nes apie 10.00 val. ryto žmonių jau knibždėlynas, vietos ant smėlio vis mažėja, ir mokamas gultas darosi vis patrauklesnis. Nusipirkau labai skanų šviežią raguolį, pameditavau prie aštuonkojo salotų (bet nepirkau), ir parvažiavau į Palermą. Grįžau į hostelį išsidžiaustyti šlapius rūbus ir persiauti. Kadangi keliavau tik su rankiniu bagažu, tai į paplūdimį buvau pasiėmusi hostelio rankšluostį. Prabangiuose viešbučiuose tokius nedorėlius gyventojus tai, girdėjau, gaudo ir viešai gėdina.



Paskui su siaubu suvokiau, kad reiktų prigriebti daugiau prieskonių, nes "pas mus tokių nėra", ir nupukšėjau į Capo turgų. Jis man paliko labai gerą įspūdį, čia geras pasirinkimas, normalios kainos, jokių galimybių paklysti. Šiandien asmeniškai patikrinau, kokia teisinga ir pamokanti yra frazė, pasakyta E. Zola romane "Moterų laimė"- gyvybė traukia gyvybę. Aš niekada neinu į parduotuves, kur skaisčioje elektros šviesoje kruta penkios išsipucinusios pardavėjos su kraujo raudonumo manikiūru, bet nėra nei vieno pirkėjo. Mūsų, dorų lietuvių, sunkiai triūsiančių už vidutinę algą, mąstyme tokios parduotuvės yra pinigų plovyklos, nes niekas negali sau leisti tenais apsipirkinėti. Tokį stereotipą pakuojuosi į visas keliones. Tuo labiau, kad nepadorų praturtėjimą 2008 m. kovą popiežius Benediktas XVI pridėjo prie mirtinų nuodėmių sąrašo. Ir štai, prašome- baisinė eilė turguje. Aš, aišku, susidomėjau.

Eilė turguje.

Prieskonių pasirinkimas. 

Prieskonių prekystalis Capo turguje.

Kūtvėla irgi stoja į eilę, nors nežino, ką ten parduoda. 

O parduoda, pasirodo, tokį maistą, vadinamą "arancini". Aš buvau apie jį girdėjusi, bet mintis paragauti aliejuje apvirto ryžių kukulio su mėsa manęs anaiptol nežavėjo. Tačiau tiek žmonių vienu metu klysti negali (nebent sąmoningai balsuoja už Peliutkiną arba komunistus). Arancini mėgavosi ir inspektorius Montalbano. Receptukas čia : Inspector Montalbano’s Arancini. Kaip reaguoja žmonės, atsikandę to garsiojo arancini, galite pamatyti čia: Kaip mes atrodome atsikandę arancini- man regis, ta moteris verkia.

Arancini.

Arancini.

Arancini.

Tik 1,50 EUR. Labai skanu, tik rieboka-juk aliejuje virta. Rekomenduoju valgyti kol dar karštas. Paskui įsibrukau į kažkokią bažnyčią (2 EUR). Bažnyčių Palerme netrūksta, vienos mokamos, kitos-ne (bet daugiau yra mokamų, kas mane vėl grąžina prie minties, išsakytos reportaže apie Eričę, kad Dievo namai turistams daug kur mokami ir nereikia čia lialialia kad tai pas mus atbaidys turistus. ). Nė kiek nesigailiu tų 2 EUR, nes bažnyčios vidus iš tiesų pritrenkiantis.

Palermo bažnyčios interjeras. 

Palermo bažnyčios interjeras.

Palermo bažnyčios interjeras.

Italijos galima greitai pradėti nekęsti-ten viskas per gražu ir per autentiška. Lyg nebuvo karų, gaisrų, nelaimių. Dabar jau buvo pietų metas ir ieškojausi kur pavalgyti, bet buvo sekmadienis ir daug kas centre buvo uždaryta. O kas dirbo, buvo ne kąžką.

Užeitumėte? Nėriau neatsigręždama.

Palermo katedra.

Sekmadieniais uosto rajone būna blusturgis, tik reikia ateiti anksti, nes vidurdienį daug kas iš prekeivių jau pakuojasi namo. Ten rasite visko, pradedant senoviniais baldais ir baigiant neapsirengusių moterų nuotraukomis.

Potvynio atveju.

Fontanas uosto rajone.

Asmenukė.

Apie tai, kad Palermas vadinosi Panormus- uostų uostas- rašiau, o paties uosto taip ir nemačiau. Netvarka, reikia skubiai taisyti šią nedovanotiną klaidą. Palermo uostas tikrai maloniai nustebino.

Paveldosaugininkų infarkto įrankis. 

Palermo uostas. 

Kažkas labai protingo, nes lotyniškai.

Išverskit, kas gudrus.

Laikas ir vanduo daug ką nugludina.

Nebėra veido.

Čia dar liūdniau.

Irgi lotyniškai, vadinasi, protingai.

Nagi, kas išvers?

Uoste yra suoliukų, bet nelengva rasti neužimtą.

Gana judri gatvė dalina uostą į dvi dalis. Vienoje pusėje yra jūra, uostas, kruizinių laivų terminalas, promenada, o kitoje pusėje-keletas restoranų, kurių meniu puikuojasi jūros gėrybės. Čia galima gauti ant grilio keptą kalmarą arba spagečių su jūros ežiais. Kadangi mano piniginės būklė sutapo su alkanumo laipsniu, t.y. nei vienas, nei kitas nebuvo labai didelis, užsisakiau salotų "Rustica" ir taurę vyno. Aptarnavimas buvo itališkas- gestų kalba ir atžarumas. Nieko, ilgiau pabūsite Italijoje-priprasite.

Pietūs už 10 EUR.

Labai skanios salotos. Tik alyvuogės buvo su kauliukais, nepastabus turistas gali brangius protezus susilaužyti. 

Nom nom nom nom. 

Parduodamas namas. 

Pirmąją kelionės dieną autobuse iš oro uosto į Palermą nugirdau, kaip kažkas pasakė: "Aš nežinau, kaip galima neįsimylėti Sicilijos". Aš iš laimės norėjau cypti. Diena buvo nuostabi, maistas skanus, oras puikus. Aš nežinau, kaip čia galima gyventi, nes dirbti tokiame klimate visiškai nesinori. Žinoma, yra ir savų minusų- vargingesni kvartalai su daugiabučiais, kur balkonas išeina į judrią gatvę, o kieme vaikai pristoja prašydami monetos, bet tuoj pamiršta ir nenusimena negavę paramos, nes reikia eiti toliau spardyti kamuolį.

Klimatas čia šiltas. 

Kūtvėla grožisi nuostabia augmenija. 

Mano širdies pašinas-kruizinis laivas. 

Kalbant apie kruizinius laivus, tai aš esu labai susidomėjusi kruiziniais laivais Europos upėse. Tačiau jų kainos-šiurpą keliančios, 500-600 USD yra ekonominis variantas. Žinoma, į tą kainą viskas įskaičiuota: maistas, ekskursijos, arbatpinigiai, kava, vanduo, etc, etc. Patikrinau Trapanyje užmatytos Costa neoRiviera kainas, jos perpus mažesnės nei pas kokius Viking Cruises, bet daug kas neįskaičiuota į kainą, pvz. ekskursijos į krantą. Reiks kada pasidaryti rimtą SWOT analizę abiem variantams.

Koplytėlė žuvusiam.

Matyt, kokia nors miesto dangiškoji patronė ruošiama procesijai.

Nežinoma šventoji.

Buvo rugsėjo pradžia, o rugsėjo 8-ją minimos Šilinės, Mergelės Marijos gimimo diena. Mieste matėsi vykstantys pasiruošimai- kabinami gatvių apšvietimai, išvežamos šiukšlės.

Palermo uostas. 

Palermo uostas.

Žydi čia viskas. 

Žvejys.

Ir čia yra fyfų. 

Panorama su fyfomis.

"Elena, aš tave myliu". Kūtvėla net arčiau prislinko-ar tik ne jai rašo?

Ir čia žmonės maudosi. Nors aš tai nerizikuočiau. 

Palermo uostas.

Gyvenamieji namai uoste. 

Potvynio atveju. 

Šventas abrozdėlis ir šiukšlių konteineriai sugyvena draugiškai. 

Keturi Kampai.

Keturi Kampai.

Diena jau buvo persiritusi į antrąją pusę, todėl nuspręndžiau grįžti į hostelį ir susipakuoti daiktus kelionei namo. Pakeliui užsukau į kažkokią atidarytą bažnyčią- pasmalsauti, kojas pailsinti. Buvo be manęs dar trys moteriškės, ruošė bažnyčią vakarinėms pamaldoms ir garsiai poteriavo rožančių. Viena itališkai poteriavo: "Sveika Marija, malonės pilnoji, Viešpats su Tavimi. Tu pagirta tarp moterų ir pagirtas Tavo sūnus Jėzus." Likusią maldos dalį atitarinėdavo visos choru. Aš atitarinėjau lietuviškai. Po poterių, keliavau toliau.

Užsisakysite kavos-gausite šitai. 

Kavą gėriau mažutėje kavinaitėje su dviem staliukais gatvėje. Žinote, kartais būna toks WOW moment, kai pamatai ar pajunti kažką nuostabaus. Taigi, gurkšnojau savo espreso prie mažo staliuko gatvėje, o priešais mane buvo didelis palazzo. Palerme labai daug kur vyksta remonto darbai, o atsinaujinę pastatai savo moderniškumu tiesiog klaikiai išsiskiria iš senosos architektūros pavyzdžių. Taigi, gurkšnojau kavą ir staiga pastebėjau, kad lubos tame remontuojamame palazzo yra ištapytos. Jeigu taip, tai siekiame XVIII a. Kas ant lubų ištapyta įžvelgti nepavyko, nors labai stengiausi. Tai buvo vertinga pamoka- skubėkite lėtai. Daug žmonių sakosi yra buvę Italijoje, bet kiek jų yra Italiją matę?

Lubų tapyba matosi pro langus.

Remontuojamas pastatas.

Be binoklio-niekaip. 

Palermo senamiestis. Tokiose gatvikėse slepiasi maži restoranėliai. 

Hostelyje iki sielos gelmių sukrėčiau rusaitę iš Sankt Peterburgo, kai visą savo turtą susipakavau į rankinio bagažo matmenis atitinkančią kuprinę. Jinai pakavo didelę kuprinę backapcką (kalbainiai gi dabar siūlo backpacking vadinti kupriniavimu, lyg pasaulyje mažai nelaimių būtų) ir plūdosi, nes niekas netilpo. Tai čia yra rankinio bagažo privalumas, nes žinai limitus ir neprisiperki nesąmonių, kurių neišeina apsirengti. Kaip, pavyzdžiui, šakotį: Oro keleivių išmonė: į lėktuvą su šakočiu ant galvos. Toliau vakaro programa vyko režimu "myžt, poteriaut, ir gult".

Ryte papusryčiavau ir išsiregistravau. Iki autobusų stoties, iš kur išvyksta Trapanio oro uosto autobusas, ėjau pėsčia, nes norėjau pakeliui suspėti pamatyti La Martoraną iš vidaus. Įėjimas-2 EUR. Sakoma, kad jos mozaikas yra būtina pamatyti. Iš tiesų, tai yra labai graži bažnyčia. Į ją tiesiu taikymu gagendami paskui gidą traukė ką tik uoste prisiparkavusio kruizinio laivo keleiviai.

La Martorana interjeras.

La Martorana.

Lubų puošyba.

La Martorana interjeras.

La Martorana bažnyčios lubos.

La Martorana interjeras.

Oro uosto autobusas buvo pilnas. Grožėdamasi vis dar įspūdingais vaizdais pro langą, nė nepajutau, kaip atvažiavome į Trapani Birgi oro uostą. O ten- pats smagumo įkarštis, nes dingo elektra. Neveikia skenavimo aparatai, visas bagažas yra tikrinamas rankomis, visi keleiviai yra apieškomi. O Madonna! Moterų pareigūnių buvo mažiau nei vyrų, o ir tos nebuvo greitos, todėl patikra visiškai susimakalavo. Visi tvarkingai sulankstyti triusikėliai ir į slaptus kišenius sukaišioti dantų šepetėliai buvo ištraukti į paviršių ir išpurtyti. Paskui gi reikėjo visa tai vėl susipakuoti. Bet skysčių rankiniame bagaže niekaip nepatikrino, būčiau galėjusi ką norėjusi susimakaluoti iš septynių skirtingų indelių. Šviesos nėra, oro kondicionierius neveikia, švieslentės neveikia, WC elektra valdoma šviesa ir vanduo neveikia. Visa laimė, kad tas oro uostas mažas kaip kišenė, gal kokie penki vartais tik. Paskui elektra periodiškai atsirasdavo ir dingdavo. Paguodos prizas man buvo garsusis sicilietiškas desertas Cannolo. Netgi pats Krikštatėvis yra pasakęs: "Leave the gun, take the cannoli".

Cannolo, kai vienas ir cannoli, kai du ir daugiau. 

Vėl sėdžiu ant sparno. 

Kylame.

Pamojuojame Sicilijos žemei.

Ir taip-3 valandas. 

Kauno oro uoste leidomės pusvalandžiu anksčiau. Kadangi buvo vėlus metas, buvau iš anksto užsisakiusi pervežimo į Vilnių paslaugą. Apie 2.00 val. ryto buvau namie. Visos organizacinės smulkmenos bus sekančiame reportaže apie tai, kas liko už kadro Sicilijoje.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla

P.S. Komentarai ir klausimai labai laukiami.