Atostogos Čekijoje: Melnikas- Bohemijos karalienių kraitis.

Melnikas mane patraukė reklama, kad nuo pilies apžvalgos aikštelės atsiveria įspūdingi vaizdai, o pilies pašlaitės apaugusios vynuogėmis, kurių protėvius čia pasodino dar Karolis IV (XIV a.), o tų vynuogių derliaus produktą galima čia pat ir padegustuoti. Hostelio registratūroje pasiklausiau, kaip geriausia iki to Melniko nuvažiuoti. Yra tarpmiestinis autobusas nuo vienos metro stotelės, tik jis savaitgaliais važiuoja kartą kas valandą, lygiai 00 min., todėl išnirusi iš metro gelmių net sušilusi jo dairiausi. Spėjau. Kelionė į vieną pusę kainavo 46 CZK ir truko 45 min.

Melnike susikerta dvi didžiausios šalies upės: Elbė ir Vltava/Moldau, o Horinsko-Vranansky kanalas dabar skatina vandens turizmą. Melnikas matomas iš tolo dėl ant kalvos įkurtos pilies ir didingo bažnyčios bokšto. Tiesa, šiandien Melniko grožis kiek nublanksta dėl moderniškų statybų, bet vis dėlto Melniko vynas garsus visame regione. Istorinė šiandieninio miesto širdis, seniau vadinta Pšov, buvo princo Slaviboro dukters Liudmilos kraitis, kai ji 875 metais tekėjo už būsimo čekų princo Borivojaus, Pšemyslidų dinastijos pradininko. Kito valdovo, Boleslovo II, žmona Ema šiame miestelyje turėjo savo monetų kalyklą, o visos monetos buvo kaldinamos su prierašais "Emma Regina" bei "Civitas Melnic". Manoma, kad nuo Emos (X a.) laikų Melnikas ir tapo būsimų Bohemijos valdovių kraičiu, nors tai oficialiai patirtino Karolis IV daug vėliau. 1274 m. Otokaro II privilegija Melnikui suteikė prekybos Elbės upe teisę, leido gaminti ir parduoti alų, vykdyti mirties bausmes, turėti turgų, suteikė apsaugą nuo turto konfiskacijos. 1449 m. Melnikas gavo savivaldos teises. Husitų karai neaplenkė ir Melniko, o XVI a. miestas pradėjo garsėti vyndaryste. XIV a. valdęs Karolis IV atgabeno Burgundijos vynuogių į Melniką, kur palankios sąlygos joms čia derėti jau IX-X a. leido tikėtis gerų vynų. Kaip būsimų valdovių kraitis, Melnikas priklausė Kunigundei Vengrei, Elžbietai Bohemietei, Elžbietai Pomeranietei, Sofijai, Barborai Celskai, Johanai Rožmitalietei; čia buvo įprasta apsigyventi valdovų našlėms. Šioms valdovėms priklausiusi miesto pilis XVI a. buvo rekonstruota ir tapo rūmais, kuriuose vėliau įsikūrė aristokratų šeimos. Šiandien rūmai priklauso Lobkowicz šeimai.

XVII a. ir Trisdešimties metų karas paliko savo žymę miestelio istorijoje. Be religinių karų, miestą tris kartus nusiaubė gaisras, o tada užėjo ir maras. Stipriai nukentėjo bažnyčia, rūmai, rotušė, mokykla, ligoninė, miesto įtvirtinimai; laukai ir vynuogynai buvo apleisti. Miestas pradėjo augti tik XIX a pr. Labai pagelbėjo geležinkelio linija, pasiekusi Melniką 1874 m. Netrukus buvo pastatytas tiltas per Elbę, o XIX a. pab, atsirado dokai laivybai plėtoti. Cukrinių runkelių perdirbimo gamykla atsidarė 1869 m. Nauja administracija 1926 m. leido miestui augti sistematiškai ir profesionaliai: plėtėsi gyvenamųjį namų (vilų) kvartalas, atsirado vandentiekis, kanalizacija, gatvės buvo taisomos, atsirado viešosios paskirties pastatai (paštas, kultūros namai, taupomoji kasa), sporto ir laisalaikio zonos. Miestas buvo planuojamas išlaikant senamiesčio ir naujamiesčio balansą. Pilnai įgyvendinti šiuos planus sutrukdė Antrasis pasaulinis karas. Kai karas baigėsi 1945m., naujoji administracija nebepalaikė senosios, balansą palaikančios, miesto užstatymo schemos: istorinė Prahos priemesčio dalis buvo sunaikinta ir perstatyta naujai, kas galutinai sudarkė miesto vaizdą. Apylinkėse atsirado chemijos ir energetikos pramonės pastatai.

Tai vat į kokį miestą atbildėjo Kūtvėla 2015 Viešpaties Metais.




Autobusų stotis yra gana toli nuo senamiesčio, reikia apie 15 min. eiti stačia Kapitono Jaroše gatve. Pirmas dalykas, kurį pamačiau pasiekusi senamiestį, buvo keista religinė procesija. Gatvės buvo nubarstytos rožių žiedlapiais.

Mišios po atviru dangumi?

Procesija stabčiojo prie tokių plakatų. Prie šito kažkoks nepamaldus šuva net krūvelę paliko. 

Melnikas anksti ryte. Palieka malonų įspūdį. 

Melniko bažnyčia su bokštu ir rūmai.

Panorama nuo apžvalgos aikštelės.

Melnikas, Čekija.

Šv. Liudmilos vynuogynai. 

Kūtvėla prie Šv. Liudmilos vynuogyno durų. Užrakinta nuo landžių turistų.

Melniko rūmai ir bažnyčia.

Lobkowicz šeimos rūmai Melnike.

Architektūros stilių įvairovė.

Melnike pirmą kartą susidūriau su lankytinų vietų už Prahos ribų fenomenu- objektas lankomas tik su gidu, o ekskursijos prasideda lygiai kas valandą 00 min. Tačiau bilietą (110 CZK) man pardavęs vaikinas neturėjo tiek anglų kalbos žinių, kad galėtų su manimi šitu klausimu kovoti, todėl man leido slampinėti savarankiškai. Viduje jau buvo turistų grupė, čekė gidė pasakojo, o turistų gidė vertė į labai panašią kalbą, galbūt tai buvo svečiai iš Slovakijos. Neskubėdama perėjau ekspozicijas, pagyvintas šiuolaikinėmis Lobkowicz šeimos fotografijomis. Ši Bohemijos aristokratų šeima minima dar nuo XIV a.

Melniko centrinė aikštė.

Gatvės muzikos diena čia kada tik norite.

Po gana netrumpo trepsėjimo po rūmus ir senąją miesto dalį buvo pats laikas pasistiprinti. Mano plane buvo numatytas Melniko vynų degustavimas, bet rūmuose mano apsilankymo metu jis buvo organizuojamas tik grupėms. Laimei, mano akis užkliuvo už reklamos "Lobkowicz wines" kavinės "Cafe Corso" lange. Labai jauki kavinė pora žingsnių nuo pilies. Pradėjo lyti, todėl daug negalvodama smukau vidun. Užsisakiau torto, kavos, ir taurę portugališko Lobkowicz raudono vyno. Puikus! Paskui paėmiau dar taurę pakartoti, nes man buvo taip gerai, kad visiškai nesinorėjo niekur eiti. Turėjau ir pretekstą- lyja. Šią kavinę tai labai rekomenduoju.

Sąskaita buvo 175 CZK. Tai tiesiog nepadoriai mažai!!! 6.50 EUR!

Karolis IV. Skulptorius Josef Max.

Panorama nuo Melniko rūmų.

Panoraminis apžvalgos takas.

Melniko Šv. Petro ir Pauliaus (Povilo) bažnyčia garsėja savo kaulų koplyčia. Įėjimas 40 CZK, bet vertas kiekvienos kronos. Patalpa dydžio kaip mano miegamasis, bet pilna kaulų stirtų. Perspjauna Kutną Horą dešimtis kartų. Nerealus pojūtis. Dar musė zyzė aplink, kaip kape kokiam. Kaip ta bilietus parduodanti moteris už užuolaidos prie įėjimo čia iškenčia visą dieną? Fotografuoti negalima. Buvau ten viena, video stebėjimo neaptikau, bet vis tiek nedrįsau padaryti vieno kito kadro. Mirtis čia tiesiog tvyro ore. Žmonių kaulai čia buvo kraunami dar 1530 m. Aplink bažnyčią buvo kapinės, bet jų nebuvo galima plėsti, todėl su laiku nori nenori kaulį perteklių reikėjo kažkur sandėliuoti. Neišveši gi į savartyną, right? Ypač aktuali ši problema tapo maro metais. Kaulai buvo čia kaupiami iki 1775 m., o tada kapines perkėlė prie Šv. Liudmilos bažnyčios. Kaulų koplyčią buvo nuspręsta likviduoti kaulus užkasant, kaip liepė 1787 m. gubernatoriaus dekretas, bet sukilę Melniko gyventojai tam pasipriešino, ir kaulų koplyčios duris bei langus tiesiog užmūrijo. Čia noriu pasakyti iš savo asmeninio žinių šaltinio, kad gubernatorius nieko blogo nenorėjo, tuo laikotarpiu visi Rytų ir Vidurio Europos palaidojimai kriptose ir koplyčiose buvo draudžiami baiminantis naujų epidemijų, o užkasimas į žemę atrodė patikimiausia prevencijos priemonė. Vėliau ši vieta tapo čekų atropologijos mokslo tėvo J. Matiegos studijų vieta. 1915-1919 m. jo iniciatyva šis mirties kambarėlis buvo pertvarkytas. Šiandien čia galima pamatyti 10.000-15.000 asmenų palaikus (tiksliau, tik pačius kaulus, be skeletų). Iš kaulų buvo sukurta inkaro ir širdies kompozicija, simbolizuojanti viltį ir meilę. Jeigu Kutna Horoje lankytojus pasitinka iš kaulų padirbinti sietynai, tai čia esi mažoje erdvėje iš visų pusių apsuptas žmonių kaulų stirtomis. Talk about creepy.

Šv. Petro ir Pauliaus (Povilo) bažnyčia yra viena seniausių Bohemijoje. Manoma, kad ją fundavo Boleslovo II žmona Ema (mirusi apie 1006 m.). 1172 m. ši bažnyčia sudegė nuo žaibo. Naujoji bažnyčia buvo pastatyta gotikos stiliumi, o atstatymo darbus finansavo mūsų Vladislovas Jogaila, kurio inicialas W ir seniausias žinomas miesto herbas yra atvaizduoti pietinėje navoje. Bažnyčios perstatymas po gaisro užtruko iki XVI a.pr. Bažnyčios bokštas yra tikra miesto dominantė, jo statybos laikas datuojamas nuo 1483 m. iki 1488 m. Prie bažnyčios perstatymo nemažai prisidėjo tas faktas, kad čia buvo palaidota karalienė Johanna Rožmitalietė, mirusi Melnike 1475 m. Po gaisro 1681 m. bokštas, kuris buvo ir sargybos punktas, gavo barokinį kupolą. Iš trijų 1690 m. varpų, pakeitusių išsilydžiusius per gaisrą, vienas buvo rekvizuotas Pirmojo pasaulinio karo metais. 1937 m. buvo įsigytas naujas varpas, dedikuotas Šv. Liudmilai. Deja, jis irgi buvo rekvizuotas Antrojo pasaulinio karo metais. 1993 m. trečiasis varpas vėl buvo užsakytas ir dedikuotas Šv. Anežkai ir Šv. Zdislavai. Nuo bokšto (40 CZK) atsiveria Melniko panorama. Jis lankytojams atvertas nuo 2006 m.

Vaizdas į vynuogynus.

Lobkowicz rūmai, Melnikas.

Upė ir vynuogynai.

Melnikas, Čekija.

Melnikas, Čekija.

Kūtvėla apžvalgos bokšte.

Kūtvėla grožisi Melniko panorama.

Vieta, kur yra kaulų kolpyčia Melnike.

Žydi bijūnai.

Žydi narcizai.

Kūtvėla prie Šv. Petro ir Pauliaus (Povilo) bažnyčios Melnike.

Šv. Liudmilos bažnyčia yra istoriniame Prahos priemiesčio rajone, o pro netoliese esančius Prahos vartus gyventojai iškeliaudavo į sostinę. Legenda sako, kad ši bažnyčia pastatyta ant vietos, kur į katalikų tikėjimą atsivertusi Liudmila nakvojo, nes dar pagoniški Melniko gyventojai jos neįsileido pro miesto vartus. Realybėje tuo metu neegzistavo nei pats miestas, nei jo vardas Melnikas. Tiesa ta, kad Liudmila šioje vietovėje tikrai gimė, ir į katalikybę atsivertė po santuokos, manoma, Kirilo ir Metodijaus įtakota. Vyro motinos intrigų auka, ji buvo pasmaugta savo pačios veliumu. Šiandien ši bažnyčia yra seniausia šiai šventajai skirta bažnyčia Čekijoje. 1585 m. konsekruota bažnyčia nukentėjo Trisdešimtmečio karo metais, kai švedų invazijos metu sudegė kartu su visu priemiesčiu. 1685 m. bažnyčia buvo atstatyta, o 1828 m. prie jos buvusios kapinės buvo praplėstos, nustojant laidoti prie Šv. Petro ir Pauliaus (Povilo) bažnyčios.

Šv. Liudmilos bažnyčia.

Šv. Liudmilos bažnyčios varpinė.

Prahos vartai. Gaila, kad tą dieną nedirbo. Ten yra apžvalgos taškas, galerija ir kavinė.

Kūtvėla prie Prahos vartų.

Kūtvėla grožisi rožėmis Melnike.

Durų portalas- renesansinė polichrominė tapyba.

Melniko senieji pastatai.

Pianinas gatvėje, ir dar nemokamas!

Kūtvėla prie pianino Melnike. Ech, gaila, kad vaikystėje dramblys ne tik ant ausų, bet ir ant pirštų užlipo.

Įspėjimas blogai grojantiems.

Melniko herbas.

Šiek tiek moderniškos architektūros.

Labai dailus namas.

Auksinės Žvaigždės namas. 

Gražiai sutvarkyti suoliukai.

Kai jau viską, kas buvo verta apžiūrėjau, nusprendžiau paeiti iki užtvankos. Į Prahą taip anksti grįžti nebuvo prasmės, nes lankytinos vietos bus jau užsidariusios, o be tikslo slampinėti po dar nesutemusį miestą irgi nesinorėjo.

Pakeliui prie užtvankos.

Kūtvėla ir Lobkowicz šeimos rūmai, Melnikas.

Kūtvėla pilna ekipiruote šturmuoti miestelius, kurie didžiuojasi vyndarystės tradicijomis.

Melniko vizitinė kortelė.

1902-1905 m. iškastas kanalas buo skirtas pagerinti laivybą Vltavos/Moldau upe. Šis šliuzo pastatas yra Art Nouveau stiliaus iš akmens, plytų ir metalo, jo autorius- Prahos architektas F. Sander (1871-1932 m.). Pastatas gerai išsaugotas ir yra saugomas kaip architektūros ir technikos paveldas. Jame gyvena asmenys, aptarnaujančios šią kanalo jungtį. Vieta, kur šis kanalas įteka į Elbę dažnai painiojama su Elbės ir Vltavos/Moldau santaka.

Šliuzas Melnike.

Rūmų vaizdas nuo šliuzo.

Pasiruošę priimti laivelius!

Ketvirtą valandą jau sėdėjau autobuse (46 CZK) į Prahą. Melnikas man paliko labai malonų įspūdį: praktiškai nėra turistų, prieinamos kainos, dirba turizmo informacijos centras. Gal jis ir nėra toks įspūdingas kaip turistais knibždantis Karlšteinas ar nelengvai savarankiškai pasiekiamas Konopište, bet turint laisvą dieną Prahoje (skamba kaip paradoksas, juk Prahai geros savaitės reiktų) tikrai verta čia atvažiuoti.

Vakarienė Prahoje už 128 CZK. Tailando ir Vietnamo maisto restoranai Prahoje kažkodėl vieni brangiausių.

Kaip atvykti į Melniką?* Netoli metro stotelės Ladvi iš 10 stotelės išvyksta autobusas iki Melniko. Kaina 46 CZK į vieną pusę, kelionės trukmė 45 min. Maršrutus susirasti ir išvykimo laikus pasitikrinti galima per šitą puslapį: jizdnirady.idnes.cz

*Informacija teisinga šio įrašo publikavimo dieną.

Čekija sulaukia daug turistų, bet absoliuti dauguma jų nusėda Prahoje. Tai galbūt yra privalumas kelionių gurmanams (tokiems kaip Kūtvėla, aha), kurie gali džiaugtis turistų nenutryptomis vietomis. Ar yra tekę patiems pasidaryti dienos išvyką iš Prahos?

Su meile, kaip visada susivėlusi, Jūsų,

Kūtvėla Raunonvynaitė