2015 m. liepos 4 d., šeštadienis

Atostogos Čekijoje: Kromeržyžo miestas ir jo barokiniai sodai.

Autobuso bilietą į Kromeržyžą (170 CZK į abi puses) buvau nusipirkusi dar vakar, nes kai kurie labai populiarios Student Agency autobusų firmos reisai užsipildo labai greitai. Man labai patiko keliauti šios įmonės autobusu: patogios sėdynės, nemokamos ausinės filmams, nemokama kava, spauda, bevielis internetas, tualetas. Autobuse keleiviams privaloma visada segėti saugos diržus, todėl stiuardesė visada pereina per saloną ir patikrina, ir paskui kavą kiekvienam asmeniškai atneša. Personalas labai jaunas, tikrai student agentūra, bet tame yra privalumas- žmonės turi sveikatos ir kantrybės dirbti tikrai ne lengviausią darbą pasaulyje. O vat mano pagirtos Ecolines firmos vairuotojai Lietuvos teritorijoje šį kartą buvo labai nepaslaugūs, netgi grubūs. Aš suprantu, kad sukioti autobuso vairą galbūt nėra karjeros pasiekimas, bet vergo grandinės irgi nemačiau, todėl jų pykčio išliejimas ant už kelionę mokančių klientų man buvo nesuprantamas. Ateityje pagalvosiu, ar ir toliau važinėti Ecolines autobusais.

P1430093
Student Agency autobusas į Kromeržyžą.
Kelionė truko 55 min. Mano prioritetuose šiandien buvo garsieji, gražieji, nuotraukose kelionių kataloguose akimis nuglostyti barokiniai sodai ir arkivyskupo rūmai, kuriuose saugomas vienas žinomiausių tapytojo Ticiano paveikslų.

P1430100
Barokiniai Kromeržyžo sodai slepiasi čia.

P1430102
Neviltis šio šventojo veide jau turėjo man byloti, kad nieko gero iš to nebus. 
Šis barokinis ir visuose kelionių kataloguose pagarsintas sodas buvo įkurtas 1665-1675 m. Olomouco vyskupo Karlo von Liechtenstein-Castelcorno pageidavimu. Projektą sodui sukūrė imperatoriškieji architektai Filiberto Luchese ir Giovanni Pietro Tencalla. Informaciniame buklete šie sodai įvardinami kaip a unique example of a breakthrough phase of European garden art. Sode suderintas vėlyvojo itališkojo renesanso menas su Versalio baroko klasika, ir todėl 1998 m. Kromeriz barokinis sodas, arkivyskupo rūmai bei sodas prie rūmų buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šiuo metu konkrečiai šis, ne prie rūmų esantis, barokinis sodas yra atkūrinėjamas pasitelkiant ES struktūrinių projektų lėšas.




Mano turėtas Lonely Planet gidas rašo, kad sodai atviri sezono metu nuo 8.00 val. ir įėjimas kainuoja 40 CZK. Žinoma, visada reikia pridėti bent 10 proc. infliacijos kainose kiekvienais metais, bet 70 CZK bilieto kaina mane nemaloniai nustebino. Be abejo, būtina realias kainas pasitikrinti internete esančiuose oficialiuose šaltiniuose, o ten kaina nurodyta 70 CZK. Ir čia turbūt bus pirmas rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotas kartas, kai aš pasakysiu O tai už ką aš sumokėjau pinigus?

Diena buvo stipriai apsiniaukusi, todėl nuotraukos nelabai ryškios. Visą pasivaikščiojimą pastoviai gadino einamieji ūkio darbai- su žoliapjove šmirinėjantys darbuotojai, nuolat zujantys sunkvežimiai su styrančiomis šakėmis, po kojomis besipainiojančios šlangos...Jeigu vyskupas būtų gyvas, tikrai būtų siekęs ekskomunikacijos tokiems veikėjams.

P1430108
Barokinis sodas.

P1430109
Kūtvėla lankosi Kromeržyžo barokiniame sode.

P1430110
Nuogybe dvelkiantis sodas.
Pirmas vaizdas nė iš tolo nepriminė nuotraukose matyto grožio. Barokinio sodo tradicijas primenančios skulptūros buvo apsuptos iškarpytų ornamentų, kurių skurdumas mane nustebino.

P1430111
Barokinis augalų iškarpymas.

P1430112
Fontanas ir kolonada.

P1430115
Bendras vaizdas kažkiek pradeda gerėti.

P1430117
Atsirado daugiau spalvų.

P1430118
Smalsus paukštis bandė kėsintis į mano vandens buteliuką.

P1430122
Nebrangiais augalai apsodintas perimetras suteikė spalvingą sprendimą.

P1430124
Tačiau kur didybė? Kur barokas?

P1430125
Rotonda. Įėjimas mokamas ir tik su ekskursija, kuri vyksta nurodytomis valandomis. Dar papildomi 30 CZK. Thanks, but no.

P1430127
Liūdnas vaizdas, pasakysiu aš Jums. 
Ant kolonados viršaus galima užlipti ir būtent nuo jos atsiveria visuose reklaminiuose bukletuose pateikiamas sodo vaizdas. Kolonados būklė apžvalgos punkte manęs nesužavėjo,- visa apšepusi, aptrupėjusi, apkalinėta kažkokia skarda, paukščių apdergta.
P1430128
Barokinis Kromeržyžo sodas.

P1430130
Tai viskas, kas verta Jūsų dėmesio šiame sode.

P1430131
Kromeržyžo barokiniai sodai, Čekija.

P1430135
Kūtvėla lankosi Kromeržyžo barokiniuose soduose.

P1430139
Nuotraukoje gražiau negu tikrovėje.
Iš tiesų, neverta belstis per pusę Europos tam, kad dešimt minučių paspoksotum į spalvotas gėlytes. Barokinius sodus arčiausiai Lietuvos puoselėja mūsų kaimynai Rundalėje (Savaitgaliais lankome kaimynus: Rundalės rūmai, Latvija) ir Balstogėje (Balstogė: miestas, kur pilni delnai alyvų), ir abiejose vietose jie yra nuostabūs. Šis kelionės epizodas mane privertė susimąstyti: o gal aš tiesiog per daug visko mačiusi, todėl retai kas mane nustebina? Ar ne laikas Europą pakeisti Azija, o gal net ir Pietų Amerika?

Kita vertus, gal sodas iš tiesų prastas? :-)

P1430143
Buklete tai pažymėta kaip upėtakių tvenkiniai. Nei nusususio žuvelioko. 

P1430144
Labirintas. Man iki bambos. Tai nebet kokiam žiurkėnui šmirintėti tinkamas, ne daugiau. 

P1430152
Išskirtinai elegantiškame statinyje- paukštidė.

P1430154
Jeigu tiksliau, tai prieš Jus- vištidė.
Barokiniuose soduose labiausia tikėtina aptikti povų, papūgų, kitokios egzotikos, bet čia buvo laikomos kelių veislių vištos, ir dar keli balandžiai kažkaip įsigavo vidun ir klestėjo ant nemokamo maisto. Viena višta rausėsi smėlyje po durimis, matyt į laisvę kasėsi, gal koks balandis ten prie jos priekiabiavo. Bet blogiausia laukė pabaigoje.

Ponios ir ponai, toks liūdnas ir šlykštus dalykas man net baisiausiame košmare nesisapnavo : pristatau Jums triušių kalvą.

P1430165
Triušių kalva.

P1430168
Triušių kalvos kalinys Nr.1.
P1430170
Triušių kalvos kalinys Nr.2.

P1430161
Triušių kalvos kaliniai Nr. 3 ir Nr. 4.

P1430173
O čia kalinama visa šeima.
Toks liūdnas vaizdas man suspaudė širdį. Ar ten jiems pakanka vietos? Ar dažnai valo jų kameras? Ar jie gerai maitinami? Koks tikslas šitos kraupios ekspozicijos? Na, suprantu, XVIII a. medžioklė parūpindavo triušienos ant stalo, kailiukai ėjo pirštinėms, bet XVIII a. moterys universitete nestudijavo, nes lotynų kalba kenkia moters protui (vyro protui tai ne), o Anglijoje įstatymas vyrui leido mušti žmoną lazda, jeigu ta ne storesnė už jo nykštį. Tai gal mes jau kažkiek pažengėme nuo tų laikų? Šitas triušių kankinimo kauburėlis tiesiog pribaigė visą pažintį su garsiaisiais barokiniais Kromeržyžo sodais.

Taigi, sudėjus visus priekaištus į vieną krūvą, gauname:
  • nepatraukli kaina
  • erzinantys tvarkodaros darbai
  • mažas ir visiškai neįspūdingas sodas su apšepusia kolonada
  • mokama rotonda
  • vištidė ne vietoje
  • apžėlimas smilgomis kai kuriose sodo dalyse
  • triušių kalva
Apgailestauju, bet Kromeržyžo barokinių sodų, informaciniuose bukletuose ir kelio nuorodose jie bus įvardinti kaip Flower Garden, nerekomenduoju lankyti. 

P1430174
Prie įėjimo į sodus yra tokia didelė klomba-tai geriausia, ką aš šiandien kol kas pamačiau. 

P1430176
Kūtvėla tikisi, kad Kromeržyžo barokiniai sodai pasitemps, ir su laiku čia bus verta atvažiuoti.
Misija įvykdyta. Dabar buvo galima ramiai nueiti į centrą, susirasti turizmo informacijos centrą, susirinkti reikiamus žemėlapius ir proklomacijas, ir tada apsilankyti arkivyskupo rūmuose, kur-kaip jau minėjau- yra garsusis Ticiano paveikslas.

P1430177
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

P1430181
Rotušė, šalia kurios yra turizmo informacijos centras. 

P1430184
Centrinė Kromeržyžo aikštė.

P1430186
Kromeržyžo senamiestis.

P1430190
Fontano detalė.

P1430191
Kromeržyžo senamiesčio pastatai su arkadomis.

P1430192
Kromeržyžo senamiestis.
P1430195
Netoliese esančios Šv. Mauricijaus bažnyčios detalė.

P1430199
Šv. Mauricijaus bažnyčios detalė.
P1430194
Arkivyskupo rūmai Kromeržyže. 

Kromeržyže Olomouco vyskupai ir arkivyskupai turėjo vasaros rezidenciją, pastatytą XIII a. vid. Pirmas rašytinis šios rezidencijos paminėjimas yra 1435 m. XVI a. rezidencija buvo perstatyta ir įgavo renesanso architektūrai būdingų elementų. Tačiau žymiausia rekonstrukcija buvo atlika ankstyvojo baroko stiliuje kai XVI a. arkivyskupu tapo mano jau įrašo pradžioje paminėtas Karlas von Liechtenstein- Castelcornas. Per Trisdešimtmetį karą sunaikinta rezidencija buvo atstatyta italų architektų Filiberto Luchese ir Giovanni Pietro Tencalla rūpesčiu. Šiame atkūrimo etape buvo sukurta Sala Terena, jungianti rezidenciją su prie jos esančiu sodu. Vėliau dar trys vyskupai turės rūmus atstatyti po juos nusiaubusių gaisrų. Rezidencijoje esantis 48 m. bokštas leidžia lankytojams grožėtis apylinkių panorama, o 38 gražiais interjerais išpuošti kambariai yra lankomi tik su gidu.

Sala Terena šiandien buvo nelankoma, nes ten vyko edukaciniai užsiėmimai. Birželio mėnuo Čekijoje yra skiriamas visokioms ekskursijoms ir edukacijoms, todėl visur galima sutikti moksleivių grupes. Gavau bilietą į bokštą ir į ekskursiją, iki kurios dar buvo likęs geras pusvalandis, bei į paveikslų galeriją, kurioje galima lankytis savarankiškai. Šiame regione tokia jau tvarka, kad daugumoje lankytinų objektų galima būti tik su gidais ir ekskursijų metu. Pačios ekskursijos vyksta čekų kalba, bet kitakalbiams lankytojams-kurių čia nedaug- duoda laminuotą A4 formato lapą su informacija anglų kalba. Grupės nėra labai didelės, pakanka laiko viską pamatyti, bet į ekskursijų laiką reikia atsižvelgti ir kartais neina susiplanuoti dienos kelionės, nes gi nežinai, ar pavyks gauti bilietą į norimos valandos ekskursiją, ar nepavėluosi...Na, bet pas juos tokia tvarka, daug įdarbintų gidų. Istoriniai interjerai kainavo 140 CZK, bokštas 50 CZK, paveikslų galerija 90 CZK. Yra galimybė derinti kelias kombinacijas ir pirkti jungtinį bilietą. Darbo laiką, kainas ir kitą Jus dominančią informaciją rasite čia: Zamek Kromeriz, nors tinklalapis ir nelabai prižiūrimas, yra nulūžusių nuorodų. Jų siūlomas VIA UNESCO jungtinis bilietas man būtų padėjęs sutaupyti, nes į jį yra įskaičiuoti apsilankymai istoriniuose interjeruose, pakilimas į bokštą, bei mano jau aplankytas barokinis sodas, todėl siūlau nepulti pirmiausia pirkti paskirų bilietų, o pasigilinti į jungtinio bilieto siūlomas galimybes (susitaupo apie 100 CZK).

Kadangi bokšte galima lankytis be gido priežiūros, į jame esančią apžvalgos aikštelę pirmiausia ir užsikabarojau.

P1430201
Arkivyskupo rūmų kiemas.

P1430205
Šv. Mauricijaus bažnyčia.

P1430207
Vaizdas į Kromeržyžo senamiestį.

P1430209
Krimeržyžo panorama iš apžvalgos bokšto.

P1430215
Kromeržyžo, Čekija. 

P1430220
Kūtvėla lankosi Kromeržyžo miestelyje. 

P1430222
Ekskursijos pradžios belaukiant.
Ekskursija prasideda nuo Medžioklės salono, kur-kaip jau sako pats salono pavadinimas- rodomi medžioklės trofėjai. Sidabro apkaustais papuošti imperatoriaus Pranciškaus Juozapo I ir Rusijos caro Aleksandro III sumedžioti trofėjai. Šie du valdovai čia buvo susitikę, apie ką primena Caro salonas su Aleksandro III portretu. Ypatingai vertinga laikoma rokoko stiliaus salė su 22 krištolo sietynais, kurioje buvo filmuojamas "Amadeus" filmas apie Mocartą. Kadangi prieš mus buvo kita ekskursija ir reikėjo palaukti, o mūsų grupėje pasitaikė balsingų turistų, todėl turėjome progą įsitikinti puikia salės akustika. Ekskursija baigėsi bibliotekoje, įkurtoje 1694 m., kur šiandien saugoma apie 80.000 tomų knygų ir apie 6,000 muzikinių kūrinių. Čia galima pamatyti ir Bethoveno (erch-hercogo Rudolfo Johano, būsimo Olomouco vyskupo, muzikos mokytojo), ir Mocarto ranka sukurtų muzikos kompozicijų. Po rūmais esantys vyno rūsiai dar 1435 m. iš Karolio IV gavo leidimą gaminti bažnytinį vyną; vyndarystės tradicijos nenutrūkusios ir šiandieną, galima užsisakyti degustacijas.

Iš tiesų likau labai patenkinta šia ekskursija, labai rekomenduoju nepraleisti progos ir patiems joje pabuvoti. Nors buvau nemažai nusitrepsėjusi ir judėjau praktiškai blakstienų pagalba, sukaupiau paskutines jėgas pakilti laiptais iki paveikslų galerijos. Neabejotinai tenai yra puikių tapybos darbų, vertų ilgesnio apsilankymo, bet mane-kaip ir daugumą kitų turistų- labiausiai domino Ticianas. Kromeržyžo galerija saugo paveikslą, kuris savo tema, dviprasmybėmis ir meistriškumu yra išgarsėjęs Europos meno istorijoje. Kalbu apie paveikslą, kuriame dievas Apolonas lupa odą gyvam satyrui Marsijui.

Istorija tokia. Satyras Marsijas rado dievo Pano fleitą (kitur minima Minervos nendrinė dūdelė), išmoko groti ir turėjo kvailumo iškviesti patį Apoloną į muzikinę dvikovą. Laimėtoją paskelbti turėjo teisėjauti pakviestas karalius Midas. Apolonas, žinoma, laimėjo ir įsakė nudirti satyrui odą. Tiksliau, pats ir nudyrė. Lankytojams dalinamame buklete yra pateikiama šio paveikslo analizė, kuri visą kompoziciją paaiškina ir kartu suteikia nepaaiškinamo mistiškumo.

Paveikslo užsakovas nėra žinomas, bet yra numanomas kontekstas. 1571 m. turkai užėmė venecijiečių saugotą tvirtovę Kipre. Venecijos admirolas buvo suluošintas, jo palyda išžudyta. Iš viso turkai nužudė apie 350 žmonių, nors sala jau buvo jų rankose. Venecijos garnizono komendantas buvo dvi savaites kankintas kalėjime, tada centrinėje miesto aikštėje turkai jam gyvam nulupo odą. Ticianas ir jo venecijiečiai draugai šiuos įvykius Kipre vertino kaip tikri katalikai- kaip Kristaus kankinystę. Po trijų mėnesių Venecijos laivynas sumušė turkus prie Lepanto. Manoma, kad šis paveikslas atspindi šiuos istorinius įvykius. Ticianas iki savo mirties vis tobulino šį paveikslą. Manoma, kad po tapytojo mirties Italijoje viešėjusi Arundelo grafienė jį įsigijo iš Ticiano sūnėno ir jis kurį laiką buvo Arundelų kolekcijoje Anglijoje (man teko lankytis Arundelo pilyje, fantastiško grožio pilis ir sodai). Vėliau paveikslas atiteko Paryžiaus bankininkui Eberhardui Jabachui. Po šio mirties, jo paveldėtojai paveikslą kartu su kitomis vertybėmis pasiūlė įvairiems Europos kolekcionieriams, kurių tarpe buvo ir Prancūzijos karalius. Tačiau dėl kažkokių priežasčių paveikslams neatsirado pirkėjų net ir Vienoje, ir visą kolekciją įsigijo Olomouco vyskupas Karlas vos Liechtenstein-Castelcornas savo rezidencijai Kromeržyže 1673 m. Šis Ticiano darbas buvo restauruotas 1960 m. ir puošė parodų sales Londone, Vašingtone, Venecijoje, Paryžiuje ir Madride.

Dabar jau pelnytai buvau užsidirbusi pietus. Tačiau Kromeržyže turistas gali mirti badu! Visi restoranai gražiojoje centrinėje aikštėje tiekia dienos pietus, ir atsisako gaminti ką nors iš meniu (kas nėra dienos pietūs, o yra kokybiškai pagamintas karštas patiekalas, pavyzdžiui, antiena, už kurią turistas nori susimokėti brangiau), o meniu net nėra anglų kalba. Mano čekų kalbos žinios nėra tokios gilios, kad galėčiau šifruoti meniu, bet dar blogiau nei tai mano gebėjimą skaityti paveikė tas faktas, kad tokie dalykai vyksta turistinėje vietoje- arkivyskupo rūmai vos už trijų žingsnių. Tačiau šiame regione daugiausia turistauja patys čekai, todėl vietiniams verslams visiškai pašvilpt ant kitakalbių turistų. Beje, vokiškai čia galima susišnekėti gana neblogai. Šiokiu tokiu būdu užsisakiau sriubos, daržovių užkepėlę iš vegetarinio meniu, ir alaus.

P1430224
Makaronai su bulvėmis ir brokoliais. Sriuba, karštas patiekalas, alus- 109 CZK.
Pietūs, prisipažinsiu, buvo labai taip sau. Kiti lankytojai ėmė guliašą su kniedlikais, bet skysto rudo turinio vaizdas su garinto batono riekelėmis man labai nepatiko. Kadangi mano atgalinis bilietas buvo 17.40 val., dar turėjau pakankamai laiko pasivaikščioti. Nusprendžiau patyrinėti prie arkivyskupo rūmų esančius sodus, į kuriuos įėjimas nemokamas. Tai štai ką aš Jums pasakysiu- garsieji barokiniai Kromeržyžo sodai su rotonda, kuriuos aplankiau ryte, yra visiškas nulis prieš šiuos, nemokamus, puikius sodus prie pat rūmų!

P1430227
Klasikinis barokinis augalų iškarpymas.
P1430229
Nedidelė kolonada.

P1430231
Vaizdas nuo kolonados.

P1430236
Po sodus turistus vežioja turistiniai traukinukai.

P1430239
Nuostabiai žydi rožės.

P1430241
Rožynas sode prie arkivyskupų rūmų.

P1430245
Fontamas, vandens lelijos, rožės...viskas, ko trūko anuose soduose!
Nors man nenusakomą liūdesį įvarė triušių kalva, šiuose soduose užveistas žvėrynas man pasirodė deramai prižiūrimas. Gyvūnams buvo daug erdvės judėti. Va jūros kiaulytės sau šmirinėjo pro tvoros apačią į savo namelius ir atgal ant žolytės, kurią rupšeno, kada tik panorėjusios.

P1430248
Jūrų kiaulyčių desantas pievoje.

P1430257
Raguotoji šeimynėlė.
P1430263
Dar vienas rožynas.
P1430269
Senieji parko medžiai.

P1430275
Paukštas mama su paukštyčiu.

P1430277
Nelabai daili tokia antis, bet-matyt-labai vertinga.
P1430279
Kromeržyže tekanti upė prateka pro sodo teritoriją.

P1430281
Parke laisvai vaikšto povas, savo riksmu gąsdinantis turistus.

P1430284
Daugiavaikė antis. Suskaičiavau dešimt pypliukų.
P1430293
Panaši į šiandien jau matytą klombą kita klomba. Matyt, kažkas abiejuose soduose visgi turi supratimą, ko reikia. 

P1430295
Austrijos imperatoriaus ir Rusijos caro šeimų susitikimas traukinių stotyje. 

P1430296
Gražios arkados Kromeržyžo senamiestyje.

P1430298
Nežinomam rumunų kareiviui, 1945 m. 
P1430299
Kromeržyžo viešojo transporto schema.
Traukinių ir autobusų stotys yra viena šalia kitos, schemoje pažymėtos kaip "Nadraži". Kaip matote, iki išgarsintųjų ir dabar Kūtvėlos išpeiktųjų barokinių sodų galima atvažiuoti 4 ir 6 numerio autobusais, stotelė "Kvetna zahrada". Tik va bilietų kainų niekur nėra parašyta. Šiaip bus apie 15 min. pėdinimo sekant kelio nuorodomis.

Bet ši kelionė pailiustruoja dar vieną puikų dalyką ir nuspalvina istorijoje glūdinčias nematomas povandenines sroves. Šiems neabejotinai brangiems ir prestižiniams to meto projektams įgyvendinti buvo pasamdytas architektas Giovanni Pietro Tencalla. Galbūt paprastam žmogui ši pavardė nieko nesako, bet tam ir yra Kūtvėla ir jos rašinėliai.

Giovanni Pietro Tencalla buvo italų ir šveicarų architektas. Jo giminaitis Constantino (arba Constante) Tencalla, gyvenęs ir kūręs XVIIa., buvo ATR valdovų Vazų dvaro architektas. Kadangi informacijos internete apie šiuos architektus yra pateikta labai fragmentiškai, tenka pakelti protingas spausdintas knygas ir tenais kaip reikiant pasikuisti. Informaciniai šaltiniai labai nesutaria dėl tikslių abiejų Tencalla architektų gyvenimo datų, todėl aš remsiuosi Mindaugo Paknio knyga "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos dailės ir architektūros istorija" (Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009 m.), kur Constantino Tencalla gyvenimo metai yra nurodyti apie 1590-1646 m. Constantino Tencalla buvo ankstyvojo baroko populiarintojas mūsų krašte. Jis gimė ir augo Italijoje, kur užsirekomendavo kaip geras meistras, netgi dirbo Romoje, Šv. Petro bazilikoje. Į ATR jį pasikvietė jo dėdė architektas Matteo Castello. 1623-1627 m. Constantino Tencalla dirbo Vilniuje, o paskui persikėlė į Varšuvą. Vilniuje šis architektas buvo atsakingas už Šv. Kazimiero koplyčios architektūrą ir vidaus dekoravimą, Žemutinės pilies interjero puošybą, patvirtino kelis projektus Vilniaus katedros interjerui; manoma, kad Šv. Teresės bažnyčios prie Aušros Vartų fasadas ir Sapiegų antkapiai Arkangelo Mykolo bažnyčioje ir moterų vienuolyne (dabar- Bažnytinio paveldo muziejus) irgi yra šio architekto kūriniai. Kartu su Constantino Tencalla Vilniuje dirbo ir jo brolis Jacopo Tencalla, kuris liko Vilniuje, kai Constantino išvyko į Varšuvą, kur rūpinosi Žygimanto kolonos pastatymu ir Varšuvos rūmų rekonstrukcija.

Bet kokie būtent giminystės ryšiai siejo būtent mūsų Constantino ir Jacopo Tencalla su Kromeržyžo Giovanni Pietro Tencalla? Tie šykštūs internetiniai šaltiniai, kuriuos man pavyko atkapstyti keistomis kalbomis, įvardina Giovanni Pietro Tencalla kaip Constantino Tencalla sūnų: "Vater Costante Architekt in Polen", rašo Giovanni Pietro Tencalla biografija vokiečių kalba. Tolesnė Giovanni Pietro biografija netrukus nutraukia ryšius su mūsų kraštu: "Über seine Ausbildung als Architekt und Ingenieur ist nichts überliefert. Es ist jedoch zu vermuten, dass er bis zu seinem 18. Lebensjahr in Warschau lebte, wo sein Vater Costante Hofarchitekt des Königs Wladyslaw IV. war und dort 1647 verstarb. Dann holte ihn eventuell Costantes Bruder Giovanni Giacomo nach Wien." Jacopo Tencalla gyvenimo peripetijų man taip ir nepavyko užčiuopti. 

Netrukus laiminga gurkšnojau kapučino kavą Student Agency autobuse, važiuojančiame į Brno. Ten grįžusią mane pasitiko sena pažįstama Eglė ir nusivedė vietinių įžymybių parodyti. 

P1430303
Sumuštinis su keptu sūriu, 40 CZK.

P1430306
Prie šitos maitinimo įstaigos nusidriekdavo eilutė. Sotu, nebrangu, ir-svarbiausia-skanu.
P1430309
Alus ir bažnyčia sutaria puikiai.
Alinė, į kurią mane nusivedė Eglė, yra visiškai už Šv. Jokūbo bažnyčios. Žmonės čia alų vartoja bokalais lauke, kai kurie sėdi ant šaligatvio savo patiesaliukus atsinešę, padavėjas kartais apeina ratą ir surenka ištuštintus bokalus. Mane sužavėjo, kad čia yra labai daug liberalumo. Kunigas, sakė Eglė, netgi nepasipiktintų, o pats roundą nupirktų. Žmonių daug, o tai-geriausias kokybės ženklas. Paskui jinai mane nusivedė ten, kur atsiveria miesto panorama. Pasiėmėme po vieną alaus ir ramiai pasikalbėjome. Deja, jau vakarėjo, o tramvajus iki mano viešbučio važinėjo vis rečiau ir visiškai nebevažinėjo nuo maždaug 23.00 val., todėl teko atsisveikinti.

P1430312
Brno panorama kitu kampu.

P1430314
Pamažu raustantis dangus.
P1430316
Tokia paleolitinė Venera buvo rasta Dolni Vestonice netoli Brno. Žinoma, be alaus bokalų.
Diena buvo ilga, tai ir pasakojimas gavosi ilgas. Nors mano viešbutis ir nebuvo labai geras (apie jį daugiau dar parašysiu vėliau), bet džiaugiausi, kad buvau užsisakiusi vienvietį kambarį, nes po tokių intensyvių ekskursavimų norisi gerai pamiegoti. O pamiegoti reikėjo, nes rytoj vėl anksti keltis reikės- planuoju aplankyti garsiuosius Čekijos urvus. Į juos patekti reikia išankstinės rezervacijos, kurios aš neturiu...

Atleiskite, jeigu mano pateiktas Kromeržyžo vaizdas Jus nuvylė, bet galite drąsiai jį išbraukti iš kelionės programos. Kaip mūsų kaimynai slavai sako, игра не стоит свечи. 

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla Hortikultūraitė

2 komentarai:

Sunkvežimių remontas rašė...

Yra tekę pabuvoti Čekijoje. Pirkome naudotus sunkvežimius ardymui ir naudotų sunkvežimių dalių pardavimui. Nuostabi šalis, malonūs žmonės :)

Ele Pranaityte rašė...

Taip, graži šalis.