Madridas: negražus miestas su gera kava. Antroji diena.

Šiandien ryte kėliausi nelabai anksti, nes pusryčiams buvau dar vakar pakeliui į savo hostal prigriebusi kelis kruasanus, todėl šiek tiek užkandau savo celėje. Šią dieną buvau nusprendusi pradėti nuo karališkųjų rūmų apžiūros. Žemėlapis rodė juos visai netoli esant, todėl šį kartą patraukiau pėsčiomis. Na ir pasisek tu man taip- visai netoliese aptikau Starbucks'ą. Nedidelis, gana apšnerkštas ir su neveikiančiais tualetais, bet kavos turėjo. Čia reiktų gudrauti ir pirkti išsinešimui ir tada eiti ieškoti kur atsisėsti, nes kava tikruose puodeliuose brangesnė.

Šiandien-mano gimtadienis.

Rytinė kava netoli Plaza de Espana. 

Man iš profesinės pusės buvo įdomu pamatyti Ispanijos karalių rūmus ir palyginti su atkuriamais Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmais Vilniuje. Be to, buvo smalsu, kur nuėjo tiek suplėšto Amerikos indėnų aukso. Kaip rašo kelionių gidas, Madrid's vast and lavish Royal Palace was built to impress. Tvirtovė ant upės kranto čia buvo ilgą laiką (nuo 1085 m. įvykusio krikščioniško Madrido nukariavimo (atkariavimo?) iš maurų) iki 1734 m. gaisro, po kurio Pilypas V užsakė vietoje buvusios tvirtovės pastatyti tikrus rūmus pagal Versalio pavyzdį. Po septyniolikos metų ir dviejų Burbonų valdovų, rūmai buvo baigti ir karališkoji šeima čia gyveno iki Alfonso XIII abdikacijos 1931 m. Šiandien šie rūmai naudojami reprezentacinėmis progomis, o karališkoji šeima gyvena kitur. Šiuose rūmuose buvo pasirašyta Ispanijos įstojimo į ES sutartis.

Madrido karališkieji rūmai.

Madrido karališkieji rūmai.

Kūtvėla prie Madrido karališkųjų rūmų.

Skveras prie rūmų.

Skveras prie rūmų.

Skveras prie rūmų.

Jeigu ketinate šiuose rūmuose apsilankyti jiems tik atsidarius, nusiteikite palaukti ilgoje eilėje. Bilietų kasos dirba greitai, bet iki jų dar laukia metalo detektoriai, pro kuriuos turi praeiti visi turistai. Būtent metalo detektorių naudojimas Madrido muziejuose mane labiausiai nustebino. Yra kelios eilės: pavieniams turistams, grupėms, ir turistams su bilietais (galima pirkti iš anksto internetu). Man labai pasisekė, nes su ITIC (tarptautiniu mokytojo pažymėjimu) man labai daug kas Madride buvo nemokama. Štai, pavyzdžiui, dabar sutaupiau €10! Bendroje sumoje kelionės pabaigoje man susitaupė €80 už muziejus-ne taip jau ir mažai.

Šalia karališkųjų rūmų yra katedra. 

Lipame septyniasdešimt dviem laipteliais iš Toledo marmuro. 

Lubų freska- "Ispanija gina religiją". 

Kiek nustebęs liūtas.

Asmenukė išeinant.

Iškilmingas įėjimas į rūmus.

Kūtvėla lankosi Madrido karališkuosiuose rūmuose.

Fotografuoti galima tik šioje iškilmingo įėjimo į rūmus laiptinėje. Gal ir gerai, nes kitaip niekas gidų nesiklausytų ir ekponatų nežiūrėtų, o tik fotoaparatais klapsėtų, nors tos nuotraukos be blykstės va kokios gaunasi. Tačiau patys rūmai mane gana stipriai nuvylė. Na, bent jau nepamačiau, kur nuėjo tiek priplėšto Amerikos indėnų aukso. Žinoma, ispanai visada buvo santūresni, jų importuotas rimtumas ir solidumas juntamas ir tapyboje bei taikomojoje dailėje visoje Europoje, todėl nereikia tikėtis, kad sienos sosto salėje varvės auksu, juolab po gaisro. Beje, Madrido muziejuose būna nemokamo lankymo valandos, todėl norintys sutaupyti gali jomis pasinaudoti, tik turėkite omenyje, kad norinčių sutaupyti bus devynios begalybės. Bet vat kas tikrai patiko, tai karūna vienoje vitrinoje, net atviruką nusipirkau savo turistams rodyti- labai panaši į LDK valdovų kepurę/karūną, kurios replika rodoma Valdovų rūmuose.

Toliau mano kelionės planas žlugo su trenksmu. Pagal geografinį artimumą buvau suplanavusi aplankyti Monasterio de la Encarnacion. Šį vienuolyną 1611 m. įkūrė Margarita Austrė, Pilypo III žmona (jos seserys Ona ir Konstancija Habsburgaitės buvo mūsų valdovo Žygimanto Vazos žmonos), kuri buvo viena įtakingiausių moterų to meto Ispanijos politikoje. Reikšmingiausia laikoma patalpa, kurioje saugomos šventųjų relikvijos. Tai yra veikiantis vienuolynas ir turistus ten leidžia nustatytomis valandomis, apie kurias jokie internetai neužsimena, nors oficialioje svetainėje ir rašoma, kad lankymas tik su gidu. Atėjau apie 12.00 val, o artimiausia ekskursija ispanų kalba buvo 13.00 val.

Monastererio de la Encarnacion.

Vienuolyno bažnyčia.

Na, pamaniau aš, laukti valandą laiko nėra prasmės, net ir su nemokamu bilietu (ITIC pažymėjimas vėl mane gelbėjo, be to, nustatytomis valandomis ES piliečiams čia lankymas iš viso nemokamas, tik kad ta Lituania yra ES narė dar reikia įrodyti). Netoliese buvo kitas mano suplanuotas aplankyti vienuolynas, bet as bad luck would have it, situacija ta pati-lankymas tik su gidu. Laimei, čia artimiausia ekskursija buvo anglų kalba, nors ir reikėjo laukti pusę valandos ir perleisti rankinę per skenavimo įrenginį. Kasoje angliškai nekalba, bet pirštais kažkaip susirodėme. Mano ITIC man vėl suteikė nemokamą bilietą (šiaip kaina abiejuose vienuolynuose po €6, jeigu nepritaikys nemokamų valandų tarifo).

Monastererio de las Descalzas Reales.

Monasterio de las Descalzas Reales, t.y. karališkųjų basakojų vienuolynas yra  Madrido svarbiausias religinės paskirties pastatas  iš XVI a. Apie 1560-sius m. Pilypo II sesuo donja Chuana nupirko vienus didikų namus/rūmus ir paskyrė juos moterų klarisių vienuolynui. Pati būdama našle donja Chuana čia leido laiką, padalintą tarp rūmų gyvenimo ir religinio apmąstymo. Donja Chuana buvo ištekinta už Portugalijos karaliaus ir pagimdė jam sūnų, tačiau tai įvyko pora savaičių po jos vyro mirties. Kai jos brolis Pilypas išvyko į Angliją, kur vedė Marija Tiudor ir tapo Anglijos karaliumi, donja Chuana buvo brolio nurodymu pakviesta būti regente Ispanijoje (po Marijos mirties Pilypas grįžo valdyti Ispaniją savarankiškai). Su šia užduotimi ji susidorojo puikiai, niekada nebeištekėjo, ir niekada nebematė savo sūnaus Portugalijoje-ji tik siuntė jam laiškus ir gaudavo jo portretus, kad pamatytų, kaip jis auga- va jums ir įrodymas, kad karūna laimės neatneša. Pagal to meto tradicijas, našlės galėjo vilkėti vienuolių abitus ir gyventi vienuolynuose, bet nebūtinai privalėjo duoti vienuolių įžadus- todėl donja Chuana laisvai galėjo išeiti iš klauzūros vienuolyno ir lankytis rūmuose. Vienuolyną netruko pamėgti karališko kraujo moterys ir kitos kilmingosios, kurių atnešti kraičiai jį praturtino dar labiau. Donjos Chuanos sarkofagas yra saugomas šiame vienuolyne. Gobelenų kambarys demonstruoja puikius šiam vienuolynui užsakytus gobelenus buvusių vienuolių celių patalpoje- šiandieninės seserys miega kitur, nes gobelenams rodyti buvo galima pritaikyti tik šią patalpą. XX a. seserys visgi nuskurdo, bet negalėjo nei leisti kraičio pinigų, nei paleisti į aukcionus vienuolyne sukauptas vertybes (kraičiai dažnai ėjo įsigyti šventųjų relikvijas ar liturginius indus). Vis dėlto, speciali popiežiaus dispensa 1960 m. leido vienuolėms atidaryti klauzūros vienuolyno duris lankytojams ir parodyti ten sukauptus meno lobius. Jeigu jums pasitaikys proga, būtinai apsilankykite šiame vienuolyne. Nuostabi sienų tapyba, puikūs gobelenai, meniškos koplyčios...Vienuolynas buvo pastatytas priimti apie 30 seserų, šiuo metų jų yra 18. Turistai jų nemato, nes nustatytomis viešo lankymo valandomis jos dirba savo darbus nematomos pašaliečiams.

Buvo laikas pastiprinti ne tik dvasią, bet ir kūną, todėl užsukau į vieną pakeliui pasitaikiusį restoraną. Labai norėjau aštuonkojo, bet jis visgi pasirodė brangesnis nei Maltoje ir ne toks skanus. Madride restoranai už terasą prideda €1 prie karšto patiekalo. 

Kūtvėla pietauja.

Kol pietavau, turėjau progą peržiūrėti žemėlapį ir savo planus. Pamaniau, kad vos kelių metro stotelių atstumu šiandien galiu sau leisti dabar įterpti Retiro parką. Buen Retiro yra didelis parkas, iki XIX a. priklausęs Ispanijos karaliams. Valdant Ferdinandui VI čia buvo netgi statomos operos. Dabar parkas yra atviras visuomenei ir mane labiausiai sudomino vienintelė Ispanijoje statula Puolusiajam Angelui. Sakoma, kad skulptorių įkvėpė J. Milton "Paradise Lost" eilutės. Skulptūra ne kartą keitė savo vietą, kol pagaliau buvo nuspręsta rodyti ją viešai, kad visi galėtų pasidžiaugti jos neįprastumu ir originalumu. O Miltono kūrinį irgi rekomenduoju perskaityti.

Alfonsas XII Retiro parke.

Čia galima ir valtimis pasiirstyti.

Liuciferis krenta iš Rojaus.

Kokia ekspresija!

Madrido architektūros kontrastai.

Viena iš nedaugelio Madrido triumfo arkų.

Iki soties pasigėrėjau Liuciferiu ir grįžau prie Monasterio de la Encarnacion. Pamaniau, kad reikia pabandyti jį aplankyti, net jeigu tektų laukti kitos ekskursijos. Vienuolynas buvo uždarytas kelioms valandoms dienos metu, bet prie netrukus turinčių atsidaryti durų jau laukė susidomėję turistai. Šį kartą buvo nemokamos lankymo valandos ES piliečiams ir greitai susiformavo dvi grupės. Kadangi atėjau vėliausiai, tai nesibroviau į pirmąsias gretas (būtų nekultūringa, nes ir man nepatiktų, jeigu kas nors ateitų vėliausiai ir bandytų pralįsti pirma manęs), tai patekau į antrąją grupę, kurios ekskursija buvo už valandos. Taigi, dar valandą laiko teko pasitrainioti aplinkui, o bilietų nebeliko kaip matant. Tai puikiai man tiko, nes visgi atradau, kodėl Plaza de Espana taip traukia turistų grupes, leiskite pristatyti-Don Kichotas.

Plaza de Espana. 

Paminklas Don Kichotui. 

Ekskursija vienuolyne truko apie valandą. Tiesą pasakius, ekskursija vyko ispanų kalba, todėl nesupratau beveik nieko, bet ir nepamačiau nieko labai naujo, ko nebūčiau pamačiusi prieš tai aplankytame vienuolyne, kuris man pasirodė netgi įspūdingesnis. Bet šito vienuolyno traukos centras, kaip jau anksčiau minėjau, yra relikvijų kambarys. Vaizdas, tai aš pasakysiu jums atvirai, šiurpus-visas kambarys nuo grindų iki lubų nukrautas skrynelėmis su relikvijomis: šventų vyrų ir moterų kaukolės, pirštai, dantys...Vertingiausia laikoma ampulė su Šv. Panteleimono krauju, kuris kasmet liepos 27 d. stebuklingai atsinaujina. Jeigu tai įvyktų kurią kitą dieną- aiškus ženklas, kad Madridui gręsia pavojus. Tuo tarpu pavojus grėsė man- nuo tų relikvijų vaizdo pasidarė silpna, vos nenualpau, o atsisėsti ir nėra kur.

Po ekskursijos vienuolyne apsilankiau netoliese esančiame Cerralbo muziejuje. Dėl jo turėjau daugiausiai abejonių dėliodama šios kelionės planus, nes oficiali informacija tvirtina ten vykstant restauracijos darbus, bet šiandien bent jau teoriškai jis turėjo dirbti vakare nuo 17.00 val. Toks laikas man tiko, nes visos dienos buvo suplanuotos pagal lankytinų vietų darbo laikus, ir į kitą dieną jo perkelti nebūtų galima. Vėl pataikiau ant nemokamo lankymo valandų. Septynioliktasis Markizas Cerralbo -aristokratas, kolekcionierius, archeologas-paliko savo sukauptas vertybes Ispanijai. Šiandien lankytojams atviri 37 kambariai ir nedidelis sodas. Savo esybe šis namas-muziejus man priminė mano aplankytas aristokratų vilas Maltoje- nedideli kambariukai, pilni mažmožių, biliardinė, šokių salė, ginklų galerija...Įdomus vestibiulis, į kurį pro dvigubas duris galėjo įvažiuoti karieta, kad aristokratams nereiktų per lietų išlipti. Kai nemokamai, tai neblogai, bet šiaip neičiau.

Šiandien dar liko pasižiūrėti Debod šventyklą. Labai klaidina internete nurodytas jos darbo laikas, nes pats objektas laisvai prieinamas bet kada, o lankymo valandos galioja tik įėjimui į nedidelį muziejų (kuris iš tiesų jau buvo uždarytas). Jeigu būčiau apie tai žinojusi, būčiau vienuolynuose mažiaus stresavusi.

Debod šventykla.

Egiptiečių šventykla buvo atstatyta Madride. Originalas buvo pastatytas II a. pr.m.e. Devod kaime Egipte, tai yra maždaug 15 km nuo Asuano, kuriame buvo garbinama Izidė. Manoma, kad ši šventykla buvo pastatyta dievui Amunui. Paskui šventykla buvo ilgą laiką apleista. 1960 m. buvo pradėta statyti didžioji Asuano užtvanka. Šis projektas kėlė grėsmę vertingoms archeologinėms vietoms, todėl įsikišo UNESCO. Ispanija pagelbėjo išsaugoti Abu Simbelio šventyklas, ir kaip padėką iš Egipto gavo Debod šventyklą 1968 m. ši šventykla buvo perkelta į Madridą ir atverta lankytojams 1972 m.

Vaizdas į karališkąją pilį nuo Debod šventyklos.

Žmonės gėrisi Madrido panorama.

Debod šventykla ir Plaza de Espana dangoraižiai.

Mane sudomino Westin palace viešbučio baro aprašymas kelionių gide. Tai -vienas iš garsiausių Madrido viešbučių, bet jo baras prieinamas, kitaip nei Ritz viešbutyje, ir ne viešbučio svečiams. Ispanijos karalius Alfonsas XIII norėjo, kad Madride atsirastų europietiškų elegantiškų viešbučių, todėl buvusių didikų rūmų vietoje 1912 m. iškilo šis pastatas. Ispanijos pilietinio karo metais čia buvo įrengta ligoninė ir pabėgėlių prieglauda, vėliau veikė Sovietų ambasada. Daugelį metų Ritz ir Westin Palace buvo didžiausi Madrido viešbučiai. Westin Palace viešbutis buvo tokia gerbiama vieta, kad damos čia galėdavo ateiti gerti arbatos nelydimos savo vyrų-kaip tiems laikams, didelė nepadorybė būtų buvusi kitoje vietoje taip gerti arbatą. Čia buvo apsistojusios tokios garsenybės kaip Henris Kisingeris, Mata Hari, Ernestas Hemingvėjus, Deividas Bowie, Maiklas Džeksonas, Salvadoras Dali...Beje, Salvadoras Dali savo viešbučio kambario sienas išpaišė nešvankiais piešiniais, kuriuos uoli tarnaitė kitą dieną nušveitė.

Plaza de Cibeles.

Refugess welcome.

Taittinger. Juk gimtadienis. Tik tapas prastoki, kaip už tokią kainą. 

Įspūdingasis kupolas ir sietynas.

Štai tiek tų naujienų šiandien. Dar šiek tiek pavaikštinėjau, bet kojos sunkiai mane laikė-visgi įtampa darė savo. Labai džiaugiausi sprendimu užsisakyti vienvietį kambarį šiai kelionei, nes taip galėjau gerai išsimiegoti. Jėgas, primenu, reikėjo kaupti-Madrido tyrinėjimas dar tik prasidėjo.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Šventogyvenimomoteraitė